„Žvalgybos kontrolierius atkreipia dėmesį, kad susidariusi situacija, kai tenka reikalauti tyrimui būtinos informacijos kreipiantis į teismą, reikšmingai apsunkina žvalgybos kontrolieriaus galimybes atlikti efektyvią žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir atitikties žmogaus teisių apsaugos reikalavimams priežiūrą ir apsunkina objektyvų, patikimą skundo tyrimo užbaigimą“, – teigiama įstaigos pranešime.

„Taip pat tai kelia susirūpinimą dėl žmogaus teisių apsaugos ir žvalgybos veiklos paaiškinamumo Lietuvoje“, – rašoma jame.

Anot Žvalgybos kontrolierių įstaigos, atliekant tyrimą pagal 2024 metų gegužės 10 dienos pareiškėjo skundą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, VSD atsisakė pateikti dalį tyrimui būtinos informacijos.

Tai motyvuota Žvalgybos įstatymo nuostata, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę, metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant šių institucijų veiklos kontrolę, neteikiami.

Žvalgybos kontrolieriaus Nortauto Statkaus vertinimu, toks atsisakymas – nepagrįstas.

Anot jo, Žvalgybos kontrolierių įstatymas yra specialus įstatymas, kuris numato platesnes kontrolieriaus galimybes gauti reikalingus duomenis, išskyrus sužinoti įslaptintų pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybes, užsienio partnerių pateiktą informaciją.

VSD atsisakymą suteikti informaciją Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga apskundė Regionų administraciniam teismui. Šis birželio 19 dieną nusprendė skundą tenkinti ir įpareigojo VSD išnagrinėti žvalgybos kontrolieriaus prašymą iš naujo.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos teigimu, VSD liepos 16 dienos raštu informavo, kad kreiptasi dėl tų pačių klausimų, į kuriuos departamentas ne kartą yra pateikęs detalius atsakymus, o pakartotiniame prašyme nenurodyta jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti VSD atsakymų pagrįstumu, todėl žvalgybos kontrolieriaus prašymas paliktas nenagrinėtas.

Susidūrusi su kliūtimis gauti reikalingus duomenis Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra parengusi ir pateikusi Seimui įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas tarnybai efektyviau veikti.

„Siūlomi įstatymų pakeitimai leistų iškart vertinti žvalgybos institucijų veiksmų teisėtumą, kai jie pradedami vykdyti, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų ribojamos neteisėtai ar nepagrįstai“, – teigiama pranešime.

Jame pabrėžiama, kad tai ypač svarbu Seimui svarstant Žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti žvalgybos institucijų įgaliojimus.

Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, žvalgybos kontrolierius pirmadienį priėmė sprendimą pratęsti minėto skundo nagrinėjimą, kol Seime bus priimtas sprendimas dėl minėtų įstatymų projektų.

„Žvalgybos kontrolierių įstaiga pabrėžia, kad aiški ir efektyvi žvalgybos institucijų veiklos kontrolė yra neatsiejama demokratinės ir teisinės valstybės vertybė, todėl ir toliau sieks visų būtinų teisinių instrumentų įgyvendinimo“, – pažymima pranešime.

Žvalgybos tarnybų parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko demokrato Giedrimo Jeglinsko teigimu, teismo sprendimus privalu vykdyti.

„Faktas, kad teismo sprendimą reikia vykdyti. Nežinau, kiek čia reikia mūsų įsitraukimo. Žvalgybos kontrolierius turi teisę gauti informaciją pagal teismo sprendimą. Jeigu neteikia, turbūt gali skųsti toliau“, – BNS sakė Seimo narys.

Anot jo, šiuo metu vyksta Žvalgybos kontrolierių įstatymo pataisų derinimas su VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovais, siekiant rasti kompromisą.

„Vyksta diskusijos, bandoma ieškoti sutarimo dėl formuluočių, kad ir žvalgybos kontrolieriui būtų pateikiama informacija, ir tuo pačiu nebūtų rizikos dėl informacijos nutekinimo iš mūsų žvalgybos institucijų. Tas procesas gana užtrukęs, bet bandome rasti visiems priimtinas formuluotes“, – tvirtino G. Jeglinskas.

Jis nesiėmė prognozuoti, kada Žvalgybos kontrolierių įstaigos pasiūlytos pataisos galėtų pasiekti Seimo salę.

„Manau, kad tik galbūt rugsėjį susirinksime apsitarti tokiam neformaliam institucijų formate ir suprasti, kur ten yra pagrindiniai skirtumai, ir tada nuspręsti, ar eiti į Seimą su visu paketu, ar užteks to, dėl ko sutarsime“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas.

Kaip skelbė BNS, Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal jį, žvalgybos kontrolieriai vertina žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrina ir vertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Kontrolieriams suteikta teisė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, gauti dokumentus.