Sustiprintą šių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus – pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė. Ministerija nenurodo, kokių konkrečių papildomų saugumo priemonių ketinama imtis.
Anot VRM, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
Teigiama, kad šia tęstine eskalacine retorika siekiama nukreipti dėmesį nuo nesėkmių fronte ir paveikti Ukrainos sąjungininkų ryžtą toliau teikti paramą Ukrainai.
„Neatmestina, kad, siekdama didinti įtampą regione, Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atidžiai stebime situaciją, stipriname mūsų pasirengimą ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugą“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Jis nurodė planuojantis kreiptis į kariuomenės vadą ir Krašto apsaugos ministeriją su prašymu, kad jie leistų kariuomenei kartu su VST patruliuoti prie saugomų objektų. Šiuo metu vertinamas karių skaičiaus poreikis.
„Būtų normalus poreikis, kuris buvo pritrauktas, tarkim, prie kontrabandinių balionų krizės suvaldymo. Būdavo ir 30, ir 20 (karių – BNS). Pagal situaciją kartu su kariuomene VST vadas įvertins ir pateiks konkrečius planus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.
„Tai nėra tūkstantiniai kažkokie skaičiai, natūralu, kad pagal poreikį yra sutarta su kariuomenės vadu, kad prireikus skaičius bus padidintas arba ne“, – tikino jis.
Padidintas saugumo lygis, pasak ministro, bus tęsiamas tiek, kiek reikės.
„Reikia nepamiršti, kad plečiamas bus ir saugomų valstybės kritinės infrastruktūros objektų sąrašas. (...) Dirbome kartu ir su Vilniaus miesto savivaldybe dėl miesto papildomų pajėgumų ir resursų sutelkimo, kalbamės ir su kitomis privačiomis kompanijomis, kurios yra svarbūs Lietuvos ekonomikos elementai“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Bendradarbiavimo sutartį planuojama pasirašyti su energetikos koncernu „Orlen“.
„Prieš gal pusmetį buvom susitikę ir su „Orlen“ gamykla dėl to, kad jie turi savo privačią apsaugą, bet dėl tam tikrų sprendimų artimiausiu metu, jeigu niekas nepasikeis, kaip mane informuoja VST vadas, planuojama kalbėtis dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, kur, tarkim, tam tikra įranga, kurios negali naudoti privačios kompanijos, būtų pasitelkta per VST prizmę“, – teigė ministras.
Sprendimas sustiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, priimtas remiantis „bendro pobūdžio informacija“, matoma viešojoje erdvėje, užsienio spaudoje.
„Natūralu, kad mes turime reaguoti, turime prevenciškai užtikrinti kritinės infrastruktūros didesnę apsaugą ir didesnį dėmesį kreipti, nes tikrai šiuo metu, kai Rusija pralaimi jau karą Ukrainoje, kai Rusija yra vis giliau ir labiau atakuojama Ukrainos bepiločių sistemų ir raketų, tai tikrai matome tokią (...) turbūt desperaciją Rusijos pusėje ir ta desperacija gali virsti kažkokiomis provokacijomis“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ministras.
Anot jo, kariuomenės budrumo lygis šiuo metu nėra pakeltas, nes „tam nėra jokių papildomų indikacijų, tačiau kariuomenė visada prisideda prie taikos užtikrinimo misijų“ ir prireikus prie saugomų objektų siųs savo pajėgas.
„Jeigu gausime (prašymą – BNS) papildomų pajėgumų personalo prasme, tai taip, reaguosime. Lygiai taip pat dabar yra derinamos techninės detalės, kokių priemonių reikia. Ar papildomų, sakykime, radijo ryšio kovos priemonių, ar papildomų stebėjimo priemonių“, – teigė R. Kaunas.
BNS rašė, kad pastaruoju metu fiksuojama daugiau oro erdvės pažeidimų Baltijos valstybėse, dėl galimos dronų grėsmės dalyje Lietuvos teritorijos gegužės pabaigoje du kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
Gegužės pabaigoje Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad incidentai, susiję su dronais, įskrendančiais į NATO oro erdvę, yra tiesioginė neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė, o Šiaurės ir Baltijos šalys niekada neleido savo teritorijos ar oro erdvės naudoti taikiniams Rusijoje atakuoti.
Anot ministrų, Rusija taip siekia nukreipti dėmesį nuo savo neteisėto karo ir įbauginti NATO sąjungininkus.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra perspėjęs „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, nes, anot jo, tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
(be temos)