VRK pirmininkė: žmonių nuomonės nereikėtų laikyti politine reklama

Seimo rinkimų reformos darbo grupė, penktadienį susitikusi su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte, gavo VRK rekomendacijas, kaip turėtų keistis rinkimų reglamentavimas.

V. Matjošaitytė pristatė politinės reklamos reglamentavimo pokyčius, kai kiekvieną įrašą, kuriame išsakoma teigiama ar neigiama informacija apie partijas ar politikus, visi asmenys, net ir nesantys politinės kampanijos dalyviais, privalo žymėti kaip politinę reklamą.

„Siūlytina atsisakyti laikyti rinkimų agitacija fizinių asmenų neatlygintinai socialiniuose tinkluose skleidžiamų įrašų, palaikančių vieną ar kitą politinį reklamos dalyvį, kadangi socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat rekomendavo svarstyti, ar nereikėtų trumpinti arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo laikotarpio, kuris šiuo metu įsigalioja likus 30 val. iki rinkimų pradžios. VRK pirmininkė pažymi, kad išankstiniai rinkimai, galintys vykti ir 3-4 dienas iki agitacijos draudimo įsigaliojimo, turi vienodą įtaką rinkimų rezultatams, tačiau išankstiniame balsavime agitacijos draudimas nėra taikomas.

Socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų.

„Balsavimo iš anksto metu rinkėjai iš principo atlieka tą pačią funkciją, jie taip pat balsuoja, kaip ir rinkimų dieną, tačiau rinkimų dieną agitacija yra draudžiama, o balsavimo iš anksto metu – nedraudžiama. Reikėtų pagalvoti, ar sutrumpinti agitacijos draudimo laikotarpį, galbūt iš viso jo atsisakyti“, – pažymėjo L. Matjošaitytė.

Dar viena rekomendacija, kurią pristatė VRK vadovė: svarstyti apie vienmandatėse apygardose VRK organizuojamų debatų laidų atsisakymą, paliekant tik komisijos organizuojamus partijų lyderių debatus varžantis daugiamandatėje apygardoje.

„Galbūt debatus būtų tikslinga organizuoti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje tarp besivaržančių politinių partijų“, – teigė ji, pažymėdama, kad VRK parengti 130 kokybiškų debatų laidų yra ganėtinai sudėtinga.

Rinkimų reformos darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad ši grupė sieks parengti Rinkimų kodeksą, kuris būtų konstitucinis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų reglamentavimo įstatymas.

„Turime tokią konstitucinę problemą, kad bet kuriuo metu, bet kurie (rinkimus reglamentuojančių įstatymų – ELTA) pakeitimai gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui ir atitinkamai sulaukti blogų verdiktų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos-rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Antrieji darbo grupės klausymai vyks balandžio 6 d. Juose dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, docentas Mažvydas Jastramskis, VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandas Tučas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kokia pradzia toks ir darbas

Kokia pradzia toks ir darbas portretas
Man per praejusius rinkimus buvo pats baisiausias dalykas kai palangese metesi balsavimo biuleteniai.DAUG METU APIE 40 DIRBAU SISTEMOJE,KURIOJE KAS KIEK METU BUDAVO IR RINKIMAI,BET TOKIO ATVEJO TAI NEBUVO NEI VIENO. Balsus suskaiciuodavome prie ilgo stalo per tris atskirus zmones patikrindami ar tikrai yra tai ka rado pirmasis skaiciuotojas- jei atitiko skaicius visus 3 kartus- valio viskas yra gerai,o jau nuo stalo jokiu budu biuleteniai negalejo buti panesti i pasali.Netikiu praejusiu rinkimu teisingumu,nes maciau baisius vaizdus kai metosi pasalese rinkimu biuleteniai.Tai kam tie komisijos nariai reikalingi,jei jie matyt nezino atsakomybes uz toki neatsakinga darbaJUK VISA TAI YRA NUMATYTA RINKIMU ISTATYME,TIK JO REIKIA ATITINKAMAI IR LAIKYTIS.pRAEJUSIEJI RINKIMAI NUO PAT PRADZIOS VYKO SU TEISINIAIS PAZEIDIMAIS-KAI PO DARBO VALANDU BUVO PRIIMAMI DOKUMENTAI.Dabar visa tai reikia apibendrinti ir tai spresti ar sie rinkimai legitimus.

Balamutas

Balamutas portretas
Vilniuj areštavo pilietį, reklamuojantį Laisvės partijos narį, iš tų LGBT-šnikų už individualią politinę reklamą. Demonstruodamas savo grožybes kvietė moteris stot į laisvūnų gretas.

Nustebes

Nustebes portretas
Kas balsavo uz konservu ir "laisves" partijas?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių