Anot jo, ministrą reikėtų pakeisti kuo anksčiau, kad šis tinkamai pasirengtų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, vyksiančiam kitų metų pirmąjį pusmetį.
Premjero posto siekiantis Mindaugas Sinkevičius kol kas neatskleidžia, ar naujojoje Vyriausybėje siūlys keisti dabartinį užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.
„Aš manau, kad sprendimas, kurį Mindaugas turi suderinti, sutarti su prezidentu, yra dabar arba jau greičiausiai niekada“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.
„Jeigu jis (pokytis – BNS) įvyktų Naujųjų metų naktį, tai jau yra per vėlu. Kuo arčiau esame pirmininkavimo, tuo radikalių pokyčių reikėtų mažiau“, – kalbėjo politikas.
Demokratų lyderis tvirtino manantis, kad su prezidentu Gitanu Nausėda būtų įmanoma sutarti dėl ministro keitimo.
„Jeigu Mindaugas sako, kad neįmanoma dirbti, tai turbūt reikės į tai atsižvelgti. Bet vėlgi, aš tikrai nežinau, kokia yra stadija jų diskusijų su prezidentu, aš negaliu to vertinti“, – teigė jis.
Pats V. Sinkevičius sakė didelių priekaištų K. Budriui neturintis.
Dėl galimo K. Budrio pakeitimo kitu užsienio reikalų ministru spėliojama socialdemokratams buriant naują Vyriausybę, koalicijoje „Nemuno aušrą“ keičiant Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Kaip rašė BNS, valdantieji ne kartą viešai yra kritikavę Lietuvos diplomatijos vadovą. Anot dalies jų, K. Budrys tęsia buvusios konservatorių Vyriausybės politiką, o ne įgyvendina socialdemokratų programą.
Pastaruoju metu politikas kritikos sulaukė dėl nepakankamų pastangų atkuriant diplomatinius santykius su Kinija, savo pasisakymų apie NATO potencialą smogti Kaliningradui.
Savo ruožtu G. Nausėda ne kartą yra sakęs, jog nesupranta, kuo socialdemokratams neįtinka K. Budrys. Anot šalies vadovo, diplomatijos vadovas tinkamai vykdo pareigas.
M. Sinkevičius šią savaitę interviu BNS sakė, kad K. Budriui nebūtinai teks atsisveikinti su užsienio reikalų ministro pareigomis, tačiau tarp svarstomų kandidatų į šias pareigas yra ir kiti prezidento komandos nariai ar dabartiniai užsienio reikalų viceministrai.
Politikos užkulisiuose kaip galima pamaina dabartiniam Lietuvos diplomatijos vadovui įvardijamas dabartinis prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Demokratų lyderis sakė nežinantis, ar D. Matulionis iš tiesų yra kandidatas į ministro pareigas, bet teigė, jog tai būtų „stiprus kandidatas“.
„D. Matulionis turi puikų įdirbį, ir ką tik pats grįžęs iš to paties Briuselio, buvo ambasadorius NATO, tai pažįsta Užsienio reikalų ministeriją“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
K. Budrys Užsienio reikalų ministerijai vadovauja nuo 2024 metų pabaigos. Iki tol jis dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
K. Budrys sako kalbų apie jo ateitį ministro poste nepriimantis asmeniškai
K. Budrys sako asmeniškai nepriimantis svarstymų, kad performuojant Vyriausybę jis gali nebetekti užsienio reikalų ministro posto.
„Aš politikoje esu pakankamai ilgai, kad nieko nepriimčiau asmeniškai ir visiems kitiems tą rekomenduoju daryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Jūs man neįvardinsite temos, kur mes (su socialdemokratų partija – BNS) realiai būtume kažkur tai išsiskyrę savo ar vertinimuose, ar veiksmuose. O visa kita priimu kaip tam tikrą viešosios erdvės kuriamą įtampėlę aplink šitą poziciją“, – teigė K. Budrys.
Jis tikino dėl savo ateities su premjero posto siekiančiu socdemų lyderiu M. Sinkevičiumi dar nekalbėjęs. Anot ministro, judviejų santykiai – dalykiški.
Būsimi demokratų ministrai atliks pavaldžių įstaigų auditus
V. Sinkevičius sako, jog partijai paskirtų ministerijų vadovai atliks pavaldžių įstaigų korupcijos rizikų vertinimą ir tuomet spręs dėl galimų restruktūrizacijų.
„Demokratų ministrai (...) būtinai pasidarys korupcijos rizikų vertinimą, auditą tų įstaigų, kurios yra aplink ministerijas (...). Ir, aišku, matydami tas rizikas, jas sieks eliminuoti maksimaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė politikas.
Performuojant valdančiąją daugumą, į ją grįžtantiems demokratams Vyriausybėje atiteks Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).
Kiek anksčiau naujienų portalui „15min“ V. Sinkevičius užsiminė, jog siūlys naikinti korupcijos skandale atsidūrusią, ŽŪM pavaldžią Valstybinę augalininkystės tarnybą ir jos funkcijas perduoti Maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Augalininkystės tarnybos pavyzdys parodė, kad labai dažnai mes net patys nežinome, kokių tų organizacijų yra, kokias funkcijas jos atlieka. Man atrodo, kad tokios ragų ir nagų organizacijos, na, jos turėtų išnykti iš valstybės žemėlapio“, – teigė jis.
Demokratų vedlys neatmetė, kad restruktūrizuotos gali būti ir daugiau įstaigų, tačiau, pasak politiko, tai priklausys nuo korupcijos rizikos vertinimo ir auditų rezultatų.
(be temos)