„Yra svarstoma keturiolika skirtingų vietovių“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė viceministrė.

Kiek anksčiau šią savaitę premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad vietos naujam poligonui ieškoma Pietų Lietuvoje, apie tai, kad renkantis naujo poligono vietą vertėtų galvoti apie pietinę šalies dalį, yra sakęs ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Anot viceministrės, šiuo metu kariuomenė „formuluoja reikiamus reikalavimus poligonams“.

„Galutinio karinio patarimo mes neturime, šiuo metu kariuomenė vertina įvairias alternatyvas“, – kalbėjo O. Mašalė.

Galutinio karinio patarimo mes neturime.

Ji sako, jog šiuo metu vyksta diskusijos su savivalda, jas baigti ketinama per artimiausias kelias savaites.

Potencialas vietas poligonui Krašto apsaugos ministerijos vadovybė kitą savaitę aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Su savivalda tariantis dėl būsimo poligono, svarstoma ir galimybė priimti specialų įstatymą, kuriose būtų apibrėžtos tiek naudos, tiek įsipareigojimai savivaldybėms ir centrinei valdžiai.

„Mes galvojame, kad tai turi būti vertė abiem pusėm. (...) Galbūt galėtų būti toks bendradarbiavimo tam tikras įstatymas, kalbame apie tas vertes ir įsipareigojimus vienos ir kitos pusės“, – kalbėjo viceministrė.

G. Nausėda ragina pristatyti naudas, paneigti baimes

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbant su savivaldybėmis apie potencialią vietą naujam kariniam poligonui Lietuvoje reikia aktyviau pristatinėti su tuo ateisiančias naudas ir paneigti žmonių baimes.

„Pristatykime tai, kas yra pozityvaus sietino su poligonais. Paneikime tas kartais hipertrofuotas ar visai nepagrįstas baimes, kurias žmonės turi“, – žurnalistams Rietave sakė G. Nausėda.

„Paklauskime, ko savivaldybė norėtų mainais už štai poligono atsiradimą ir pasistenkime savo pažadus vykdyti. Jeigu šitokiu principu organizuotume darbą, aš manau, tikrai Lietuvoje galėtume surasti vietų poligonams ir galbūt net ne vienam“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas kalbėjo krašto apsaugos sistemai ieškant vietos naujam brigados dydžio kariniam poligonui.

Pasak G. Nausėdos, ieškant potencialių vietų poligonams Lietuvoje praeityje būta ir gerų, ir blogų pavyzdžių.

„Mes turime bloguosius pavyzdžius, kaip antai ieškojome Žemaitijoje poligono vietos ir kaip buvo daroma pasislėpus arba slepiantis nuo žmonių, kažkas tai slapta važinėja, ieško tų vietų ir žmonės sužino tai tiktai iš žiniasklaidos“, – sakė šalies vadovas.

„Mes turime gerąjį pavyzdį, kita vertus, Rūdninkų poligono statybą, kai nuo pat pradžios pasakiau ministrui: kalbėkimės, pirmiausia pasikvieskim merą, kalbėkimės su meru. Meras transliuoja vietos gyventojų nuotaikas. Padarėme tai, įgyvendinome ir žmonės patenkinti“, – pridūrė jis.

Prezidento teigimu, kalbantis su bendruomenėmis dėl vietos poligonui „turime gerbti žmones“.

„Manau, žmonės ne blogiau negu mes supranta, kokia geopolitinė situacija yra ir ko reikia šitoje geopolitinėje situacijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip skelbė BNS, užpernai Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį nepasistūmėjo.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.

Poreikis naujiems poligonams atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.