„Labai neskaniai atrodo, nes visuomenė pakankamai aiškiai vertina tokius politikų bandymus išsisukti“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Pasak A. Verygos, politikai turėtų laikytis aukštesnio standarto ir šios pataisos jiems garbės neprideda.

„Kai kalbame apie politikus, žinoma, kad tai yra ypatingai jautrus visuomenei klausimas ir politikai visada privalo laikytis aukštesnio standarto, nei kad yra taikoma civiliniam žmogui. Manau, kad ta istorija yra garbės politikams nepridedanti, jeigu taip paprastai apibendrinti“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Jis pažymėjo, kad nuo pradžių kompensavimas už tarybos narių veiklą savivaldybėse buvo „didžiulė problema“, nes savivalda nebuvo aiškiai nustačiusi reikalavimo, kaip atsiskaityti už tokias išlaidas.

„O jeigu ir buvo, gal ne visi teisingai suprato, ir matome per savivaldybes besiritančią tą bangą su „čekiukų“ skandalais susijusių istorijų. Aišku, teismai vertina, skirtingai, beje, vertina. Matome, kad vienais atvejais vienaip politikams baigiasi, kitais atvejais kitaip“, – sakė A. Veryga.

Kaip rašė BNS, neišlaikius Seimo statute numatytų terminų dėl projektų registravimo, parlamentarai ketvirtadienį buvo priversti iš darbotvarkės išbraukti didelę dalį projektų, tarp jų – Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtą siūlymą gerokai švelninti baudžiamąją atsakomybę „čekiukų“ bylose.

Dalis politikų ir pareigūnų teigiant, kad priėmus šią TTK pataisą strigtų visi tyrimai dėl tarybų narių atsakomybės „čekiukų“ bylose, kol kas neaišku, kada projektas bus svarstomas Seime.

Demokratės Agnės Širinskienės teigimu, projektu siekiama dekriminalizuoti dalį piktnaudžiavimo veiksmų. Ji tvirtino, kad dėl pataisų vyksta ir politiniai mainai, dėl paramos Baudžiamojo kodekso pataisoms žadant palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas ketvirtadienį tvirtino, kad komiteto pataisa pirmiausia skirta ne „čekiukų“ byloms, o atvejams, kai dėl piktnaudžiavimo pritaikoma griežta atsakomybė už mažareikšmius veiksmus.

Pagal projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo politikus, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai „kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai“.