„Aš seniai nebesu naivus, kad tikėčiau šitomis pasakomis, kad kažkokie tokie sprendimai vyksta be generalinės direktorės žinios, žinant, kokia dabar yra įtampa. Juk tai yra vienas iš tokių klausimų, kuris yra TOP sąraše, nors čia irgi yra gaila“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas.
„Aš neturiu nė menkiausios abejonės, kad tai buvo padaryta su generalinės žinia. Ko gero, labiausiai gaila, kad dabar kraštiniais gali likti žmonės, kurie yra visiškai nei prie ko, nes kažkam reikės užmesti tą kaltę. Aš tikrai džiaugiuosi, akd žurnalistai visgi atstovėjo savo teisę ir labai aiškiai parašė: ką norėsime, tą kalbinsime, ir jūs mums nenurodinėsite (…). Ačiū jiems ir didžiulė pagarba už tokią poziciją“, – akcentavo jis.
Tikina, jog LRT vadovė jau seniai turėjo atsistatydinti
Po LRT tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno ir premjerės Ingos Ruginienės raginimų visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį sakė kol kas nežadanti atsistatydinti. Vis dėlto, A. Verygos teigimu, ji tai padaryti turėjo jau seniai.
„Direktorė seniai turėjo atsistatydinti. Ne tik dėl šitos istorijos“, – kalbėjo europarlamentaras.
„Tada, kai ji pasakė, kad LRT taryba, kuri yra, turėtų būti jos aukščiausia valdžia, siekia užvaldyti LRT, tai yra tiesiog nesuvokiama sveiku protu, kai tu pasakai, kad žmonės, kuriems tu esi atsakingas, siekia tave užvaldyti (…). Ir kai generalinė direktorė aiškiai įsijungė į politiką, pradėjo užsiiminėti politiniu aktyvizmu, jau tada buvo aišku, kad čia yra tiesiog politikos darymas. Ji jau tada turėjo pasitraukti“, – aiškino jis.
Kritikuoja EP diskusijas dėl LRT įstatymo pataisų: parlamentarai neša šlamštą ant Lietuvos
Europos Parlamentui (EP) trečiadienį ketinant diskutuoti apie bandymą perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir demokratijai kylančią grėsmę, LVŽS lyderis A. Veryga tikina, jog taip, imituojant demokratijos gynimą, Lietuva iš tikrųjų yra dergiama kitų Europos Sąjungos (ES) politikų akyse.
„Nepritariu. Ne tai, kad nepritariu – esu tikrai įsiutęs (…). Įsivaizduokite, mūsų pačių Lietuvoje rinkti europarlamentarai, atvažiavę į Strasbūrą, visus ES parlamentarus bandys įtikinti, kad Lietuvoje yra grėsmė demokratijai, kad kažkas bando perimti nacionalinį transliuotoją“, – kalbėjo A. Veryga.
„Šitie veikėjai siūlo, kad EP balsuotų ir lieptų Komisijai vertinti ir Lietuvai taikyti procedūras, kurios yra susijusios su teisės viršenybės pažeidimais. Konkrečiai tai reikštų finansines baudas Lietuvai (…). Man trūksta žodžių, kai mūsų pačių žmonės savo rankomis dergia mūsų šalį ir į tai įvelia žmones, kurie neturi žalio supratimo, kas čia pas mus vyksta (…). Mūsų parlamentarai neša tokį šlamštą ant Lietuvos ir bandys jį pateikti kaip kažkokį didelį demokratijos gynimą“, – aiškino jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę LRT pranešė apie sprendimą nekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
LRT teigimu, toks sprendimas priimtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad R. Žemaitaitis savo ankstesniais prieš visuomeninį transliuotoją nukreiptais pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje politiką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.
LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė tuomet pabrėžė, kad tiesioginis eteris reikalauja atsakomybės ir pagarbos. Pasak jos, tai nėra įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai reikšti skirta vieta.
Tiesa, kiek vėliau, pasipylus visuomenininkų bei žurnalistų kritikai minėtam žingsniui, praėjusį ketvirtadienį sprendimą visuomeninis transliuotojas atšaukė. Anot LRT, sprendimas nekviesti „Nemuno aušros“ pirmininko į tiesiogines laidas buvo klaida. I. Larionovaitės teigimu, toks sprendimas priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.
Savo ruožtu LRT vadovė antradienį vykusio visuomeninio transliuotojo tarybos posėdžio metu tikino, jog šis sprendimas buvo ne jos.
Ji taip pat sakė nepaisant premjerės ir LRT tarybos pirmininko raginimų kol kas neketinanti atsistatydinti. Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Naujausi komentarai