„Valstiečiai“ prašo prezidento vetuoti Farmacijos įstatymo pakeitimus

  • Teksto dydis:

Opozicinės „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį pranešė kreipęsis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti antradienį Seimo priimtą Farmacijos įstatymą.

Priimtomis pataisomis numatyta, kad vaistininkų padėjėjai vaistinėse dirbti savarankiškai galės dar pustrečių metų – iki 2023-iųjų liepos.

„Valstiečiai“ siūlė  farmakotechnikams be vaistininkų priežiūros dirbti iki 2021-ųjų liepos.

R. Karbauskis sako, kad vaistinėse teikti informaciją ir patarimus apie vaistus gali tik aukštąjį universitetinė išsilavinimą ir vaistininko kvalifikaciją turinys žmonės, tą numato Europos Sąjungos direktyva.

Anot „valstiečių“ lyderio, Lietuva tai užtikrinti turėjo gerokai anksčiau. Seimo sprendimą antradienį kritikavo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga.

„Dar 2007 metais ES direktyvos normos, reguliuojančios vaistininko kvalifikaciją, turėjo tapti Lietuvos nacionalinės teisės dalimi, tačiau jos buvo perkeltos į nacionalinę teisę tik 2012 metais, įsigaliojimą nukeliant iki 2016 metų. Tuomet vėl neįsigaliojo – perkelta į 2021 metų sausio 1 dieną, o dabar matome bandymą nukelti į 2023 metus“, – pranešime teigė R. Karbauskis.

„Interesas yra labai akivaizdus – didiesiems vaistinių tinklams tiesiog neapsimoka samdyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusius vaistininkus, nes kolegijas baigusiems vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) galima mokėti mažiau“, – tvirtino jis.

Interesas yra labai akivaizdus – didiesiems vaistinių tinklams tiesiog neapsimoka samdyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusius vaistininkus.

„Valstiečių“ lyderis teigia, kad Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetai (LSMU ir VU) Seimo Sveikatos reikalų komitetui buvo pateikę siūlymą įstatymo įsigaliojimą atidėti pusei metų, nurodydami, kad kitą vasarą studijas baigs nauja vaistininkų karta ir rinkoje atsiras pakankamai naujų specialistų, tačiau komitetas tam nepritarė.

R. Karbauskio teigimu, jeigu įsigalios Farmacijos įstatymo pakeitimai, „valstiečiai“ kreipsis į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar nebuvo pažeista ES teisė.

Seimas, numatęs, kad vaistininkų padėjėjai galėtų vaistinėse dirbti savarankiškai iki 2023-iųjų liepos, tokį sprendimą priėmė dėl to, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. 

Parlamentas skubėjo priimti pakeitimus, kitaip be vaistininkų priežiūros farmakotechnikai nebegalėtų dirbti jau nuo kitų metų sausio. 

2012 metais Seimas priėmė sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.

Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su Europos Sąjungos direktyva. 

Dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
kom kaiku tai PSO globalsuneliai gaunantys politdividentus uz chemikalu propogavima ir leidima juos reklamuot betkokiai bobutei svarbu mokanci/ai graziai plirpt...

Čiučius

Čiučius portretas
Kviečiu visus viduriuojančius prisijungti prie neapykantos, pavydo, prie tuštinimosi ant Karbauskio. Helmintai viduriuose nerimsta, ar ne, ponia Ona? Išsituštinai ir dabar tau taip gera.

Nuomone

Nuomone portretas
Koncervu senelis jau senei ne seimo narys bet savo trigrasy kaisioja iki siol ar jam kaip visada iskirtines teises galioja
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių