- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantiesiems pareiškus apie ketinimus nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, Konstitucijos ekspertas būgštauja, kad siūlomomis įstatymo pataisomis bus užprogramuotos grėsmės kitose vietose.
Savo sumanymą grįsdami valdančiųjų lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad, jų nuomone, referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta, ir tikino, kad kito kelio įtesinti dvigubą pilietybę tiesiog nėra. Politikai tamsiomis spalvomis piešė referendumo dėl dvigubos pilietybės galimybes ir aiškino, kad nekeičiant įstatymų tiesiog nerealu tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume.
Visgi vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius neliko sužavėtas tokiu valdančiųjų gudravimu.
„Bendras įspūdis tiesiog primena populizmą“, - valdančiųjų iniciatyvą apibendrino V. Sinkevičius.
MRU profesorius pabrėžė, kad Konstitucijoje neatsitiktinai yra suformuluoti didesni reikalavimai atskiriems skirsniams, kuriuose įrašytas ir Konstitucijos 12 straipsnis, apibrėžiantis pilietybės statusą. Todėl, pasak jo, valdančiųjų siūlymas atsisakyti nurodymo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui nebereikėtų daugiau kaip pusės visų rinkimų teisę turinčių piliečių palaikymo referendume, yra nepagrįstas.
Bendras įspūdis tiesiog primena populizmą.
„Pirmasis ir keturioliktasis skirsnis pagal Konstituciją yra ypatingai saugomi. Kai tauta priiminėjo Konstituciją 1992 metais, išskyrė šiuos skirsnius, kaip labiausiai saugotinus, ir pasakė, kad tik referendumu gali būti keičiamos šio skirsnio nuostatos. Todėl sakyti, kad dabartinis sureguliavimas yra nepagrįstas, yra neteisinga“, - kalbėjo MRU profesorius, pabrėždamas, kad visai neatsitiktinai šiuose skirsniuose esantiems straipsniams taikoma didesnė apsauga.
Pasak jo, siūlymas pakeisti referendumo įstatymą gali atverti savotišką Pandoros skrynią. Profesorius aiškino, kad siūlomos valdančiųjų įstatymo pataisos kartu sumažintų ir tokių Konstitucijos straipsnių kaip lietuvių kalbos statusas ar nesijungimas į posovietines organizacijas apsaugą.
„Dabartinė balsų dauguma apsaugo nuo spontaniškų ar neapgalvotų visuomenės sprendimų. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos statuso keitimo, tautinių bendrijų gausiai gyvenančiose vietovėse, ar nesijungimo į posovietines sąjungas, ar teritorinio vientisumo išlaikymo“, - detalizavo V. Sinkevičius.
Profesorius pabrėžė, kad galima tik spėlioti, kuris iš pirmojo skirsnio straipsnių, sumažinus reikalingą daugumą, jog referendumu būtų priimtas nutarimas, galėtų atsidurti kito referendumo taikinyje.
V. Sinkevičius įtariai į valdančiųjų sprendimą žiūrėjo ir dėl kitos priežasties - pagarbos Konstitucijai.
MRU profesorius abejojo, ar teisinga būtų, jei nedidelė tautos dalis perrašytų Konstituciją, kurią savo laiku priėmė piliečių dauguma.
„Priimant Konstituciją balsavo daugiau nei 70 proc. visų rinkimo teisę turinčių žmonių. Tai reiškia, kad absoliuti tautos dauguma pasakė, jog šitos nuostatos yra saugomos ypatingai“, - pabrėžė V. Sinkevičius.
„Nustačius, kad referendume pakanka, jog ateitų tik daugiau nei pusė rinkėjų, ir kad sprendimas būtų priimtas, pakaktų to, jog balsuotų nemažiau nei trečdalis visų rinkėjų, kyla klausimas, ar trečdalis rinkėjų gali išreikšti visos tautos valią. Juk referendume sprendžiami svarbiausi tautos klausimai. Tai jei pasisako tik dalis tautos - ar tai yra tautos valia?“ - samprotavo konstitucijos ekspertas.
V. Sinkevičius pripažino, kad valdančiųjų logika leistų sprendimą dėl dvigubos pilietybės priimti lengviau, nes tam, jog referendumas būtų įvykęs, reikėtų kone puse milijono piliečių mažiau. Tačiau, nepaisant to, MRU profesorius pabrėžė, kad būtina laikytis Konstitucijos vientisumo.
Ketvirtadienį referendumo įstatymo pataisas dėl Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų pasiūlė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Anot valdančiųjų lyderių, siūlomos pataisos iš esmės padėtų išspręsti visus klausimus ir išsklaidyti abejones dėl to, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės bus sėkmingas.
Siūloma, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai. Inicijuojamu projektu siūloma, kad tam, jog referendumu priimtas sprendimas būtų laikomas priimtu, jam pritarti turėtų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Išimtimi liktų tik Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostata, skelbianti, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis ketvirtadienį išplatintame valdančiųjų pranešime teigė, kad esama referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta.
„Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo metu vidurinį variantą, kuriuo sprendimas privalomajame referendume būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią“, - sakė įstatymo projektą rengęs LSDD frakcijos narys J. Bernatonis.
Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma: „Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“.
Remiantis šiuo įstatymu, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, referendume turėtų dalyvauti ne tik daugiau nei pusė visų įregistruotų rinkėjų, tačiau siūlomai nuostatai turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų.
Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.
Svarstoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai9
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai16
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi27
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos12
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje25
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...