- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui užsiminus apie siūlymus dar šįmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, valdantieji įžvelgia šalies finansines galimybes skirti papildomas lėšas saugumui. Visgi pozicija neatmeta, kad balsavimo metu surasti bendrą sutarimą su opozicija gali būti sudėtinga.
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad, visų pirma, siūlymas turėtų būti apsvarstytas Vyriausybėje, o tik tada projektas pakeitimais galėtų pasiekti Seimą.
„Bet kokie pasvarstymai turi būti patvirtinti Vyriausybėje, dalyvaujant visiems ministrams, kurie prižiūri ir mūsų šalies finansų būklę, ir žino naujausius skaičius dėl šiųmetinio biudžeto surinkimo. Ir tik tada biudžeto tikslinimas ateina į Seimą, kai būna aiškiau, kurias biudžeto eilutes yra siūloma tikslinti“, – apie procesą keisti biudžetą kalbėjo V. Mitalas ir pridūrė, kad būtinybę apsvarstyti šį klausimą jis matytų.
„Aš suprantu, kad gynybos situacija ir finansavimas yra susiję klausimai, gyvename neramiais laikais ir iš tikrųjų reikia būti pasiruošus įvairiausiems atvejams, įskaitant ir šalies gynybą“, – pridūrė V. Mitalas.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma akcentuoja, kad siūlymas turėtų būti apsvarstytas tik įsivertinus finansines galimybės. Be to, konservatorius pabrėžia, kad nukrypimai nuo biudžeto plano yra gana įprasti.
Lietuva jau dabar perdavė daug karinės įrangos Ukrainai, tai patys negalime likti pliki ir basi, turime galvoti apie tai, kad turime turėti savo resursus, rezervus.
„Reikia įvertinti, ar mes turėsime perteklinį biudžetą. Jei įplaukų yra daugiau nei planuota, kažkam papildomai visada galima skirti. Krašto apsaugos ministras turbūt ir motyvuotų, kam konkrečiai tikslinga skirti. Biudžeto keitimas per metus gana įprastas dalykas, ir čia nebūtų nieko ypatingo, jei yra nukrypimai nuo plano, tenka jį koreguoti“, – kalbėjo J. Razma.
J. Razmai antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio nuomone, privaloma peržiūrėti šalies galimybes.
„Visų pirma, reikia pažiūrėti valstybės finansines galimybes. Manau, kad visi iššūkiai, kuriuos dabar valstybės regione patiria, tarp jų ir Lietuva, reikalauja žiūrėti didinimo kryptimi ir eiti tos strateginės linijos pasiekimo link. Lietuva jau dabar perdavė daug karinės įrangos Ukrainai, tai patys negalime likti pliki ir basi, turime galvoti apie tai, kad turime turėti savo resursus, rezervus, ginkluotės, technikos“, – teigė E. Gentvilas ir pridūrė, kad dėl geopolitinių įtampų klausimas galėtų atsirasti jau šio pavasario Seimo sesijoje.
„Manau, kad tai pavasario viduryje arba gegužės mėnesį atves į Seimo sesiją iki biudžeto peržiūrėjimo“, – pridūrė E. Gentvilas.
Dėl opozicijos pritarimo kol kas dvejojama
A. Anušausko siūlymus dar šįmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą opozicija įvertino gana skeptiškai, teigiant esą Lietuvai realios konflikto grėsmės nėra, o lėšas derėtų nukreipti kitoms reikmėms. Vis tik J. Razma ragintų sulaukti konkretesnių ministro siūlymų, o tik tada imtis vertinimo.
„Pozicija, ką ir besiūlytų, opozicija už biudžeto pataisas nebalsuos. Jie taip supranta savo identitetu turbūt, kad opozicija jau biudžeto balsavime turi kažkaip išsigryninti, kad būtų matoma, kas tikrai yra opozicija. Jei jau jie dalykiškai vertintų siūlymą, tai atsakymas galėtų būti toks pat kaip ir mano, kad reikia detaliau susipažinti su ministro (pateiktais) papildomais poreikiais, kurie reikalauja papildomo biudžetinio finansavimo. Dabar iš karto skelbti neigiamą nuostatą yra galbūt ne visai ir atsakingas sumanymas“, – svarstė J. Razma.
Kita vertus, E. Gentvilas mano, kad rizikos surasti bendrą sutarimą yra visada, todėl ir šis kartas yra ne išimtis.
„Niekas nėra lengva, ir klausimas, ar nematau rizikos, tai aš visada matau riziką. Gal vis tik nugalės sveikas protas“, – teigė E. Gentvilas.
Tuo metu V. Mitalas nelinkęs vertinti galimo tolesnio scenarijaus. Jo teigimu, pirmiausia vertėtų palaukti Vyriausybės pozicijos.
„Iš pradžių bus Vyriausybės verdiktas, po to tik Seimo, tai aš linkęs palaukti ir iš anksto nevertinti“, – kalbėjo V. Mitalas.
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis: EK nenori spręsti krovinių tranzito į Kaliningradą klausimo
Europos Komisija nenori sureguliuoti krovinių tranzito į Kaliningradą per Lietuvą ribojimo klausimo. Tai antradienį pareiškė Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis. ...
-
Užmojai Europos energetikoje: kas laukia Lietuvos
Posakis, kad rusiškais dujotiekiais į Europą rieda tankai, pasitvirtino. Kaip juos užkimšti? Apie tai pokalbis su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega. ...
-
G. Nausėda NATO viršūnių susitikime tikisi gero starto dėl oro gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO viršūnių susitikimas Madride duos gerą postūmį Baltijos šalių derybose dėl sustiprintos oro gynybos. ...
-
Neoficialūs šaltiniai: EK linkusi nusileisti Maskvai ir padaryti Kaliningrado tranzitui išimtis
Panašu, kad Vladimiro Putino ultimatumas dėl Kaliningrado tranzito veikia – neoficialūs šaltiniai praneša, kad Europos Komisija (EK) Rusijos prezidentui linkusi nuolaidžiauti ir siūlo leisti tam tikrą kiekį rusiško plien...
-
Pasiūlė, kaip reikėtų reaguoti į Rusijos šantažą: skaudžiausia, kai pasiduodama
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visa ES, bandydama imtis tam tikrų priemonių, įveda sankcijų paketus. Rusija į tokius veiksmus reaguoja šantažu ir grasinimais. Šiuo metu į akiratį papuolė ir Lietuva. Apie tai LNK pokalbis su Andriumi ...
-
Apsižodžiavęs Seimas pritarė: premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikiu nebebus saugomos38
Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. ...
-
Seime ir vėl liejosi įžeidžiančios replikos: baikime šitą seksizmą11
Seimui antradienį priimant Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus dėl lankstesnės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarkos, Seime pasipylė nekorektiški komentarai. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen teko prašyti opozici...
-
Premjerė: Rusijos priešiška retorika nestebina
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad po kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas taisomos spragos, o prieš šį išpuolį buvo stebimas intensyvus sistemų skenavimas, vykdomas išpuolių rengėjų. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nereiktų siųsti už grotų dėl tų nusižengimų, į kuriuos galima reaguoti kitu būdu12
Už nedidelio kiekio kanapių ir jų produktų turėjimą savo tikslais būtų racionalu taikyti administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Valstybės dotacijas naujoms partijoms siūloma mokėti tik iki kitos Seimo kadencijos1
Valstybės dotacijos naujoms rinkimuose nedalyvavusioms partijoms turėtų būti skiriamos iki 2025 metų, siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). ...