Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad, visų pirma, siūlymas turėtų būti apsvarstytas Vyriausybėje, o tik tada projektas pakeitimais galėtų pasiekti Seimą.

„Bet kokie pasvarstymai turi būti patvirtinti Vyriausybėje, dalyvaujant visiems ministrams, kurie prižiūri ir mūsų šalies finansų būklę, ir žino naujausius skaičius dėl šiųmetinio biudžeto surinkimo. Ir tik tada biudžeto tikslinimas ateina į Seimą, kai būna aiškiau, kurias biudžeto eilutes yra siūloma tikslinti“, – apie procesą keisti biudžetą kalbėjo V. Mitalas ir pridūrė, kad būtinybę apsvarstyti šį klausimą jis matytų.

„Aš suprantu, kad gynybos situacija ir finansavimas yra susiję klausimai, gyvename neramiais laikais ir iš tikrųjų reikia būti pasiruošus įvairiausiems atvejams, įskaitant ir šalies gynybą“, – pridūrė V. Mitalas.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma akcentuoja, kad siūlymas turėtų būti apsvarstytas tik įsivertinus finansines galimybės. Be to, konservatorius pabrėžia, kad nukrypimai nuo biudžeto plano yra gana įprasti.

Lietuva jau dabar perdavė daug karinės įrangos Ukrainai, tai patys negalime likti pliki ir basi, turime galvoti apie tai, kad turime turėti savo resursus, rezervus.

„Reikia įvertinti, ar mes turėsime perteklinį biudžetą. Jei įplaukų yra daugiau nei planuota, kažkam papildomai visada galima skirti. Krašto apsaugos ministras turbūt ir motyvuotų, kam konkrečiai tikslinga skirti. Biudžeto keitimas per metus gana įprastas dalykas, ir čia nebūtų nieko ypatingo, jei yra nukrypimai nuo plano, tenka jį koreguoti“, – kalbėjo J. Razma.

J. Razmai antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio nuomone, privaloma peržiūrėti šalies galimybes.

„Visų pirma, reikia pažiūrėti valstybės finansines galimybes. Manau, kad visi iššūkiai, kuriuos dabar valstybės regione patiria, tarp jų ir Lietuva, reikalauja žiūrėti didinimo kryptimi ir eiti tos strateginės linijos pasiekimo link. Lietuva jau dabar perdavė daug karinės įrangos Ukrainai, tai patys negalime likti pliki ir basi, turime galvoti apie tai, kad turime turėti savo resursus, rezervus, ginkluotės, technikos“, – teigė E. Gentvilas ir pridūrė, kad dėl geopolitinių įtampų klausimas galėtų atsirasti jau šio pavasario Seimo sesijoje.

„Manau, kad tai pavasario viduryje arba gegužės mėnesį atves į Seimo sesiją iki biudžeto peržiūrėjimo“, – pridūrė E. Gentvilas.

Dėl opozicijos pritarimo kol kas dvejojama

A. Anušausko siūlymus dar šįmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą opozicija įvertino gana skeptiškai, teigiant esą Lietuvai realios konflikto grėsmės nėra, o lėšas derėtų nukreipti kitoms reikmėms. Vis tik J. Razma ragintų sulaukti konkretesnių ministro siūlymų, o tik tada imtis vertinimo.

„Pozicija, ką ir besiūlytų, opozicija už biudžeto pataisas nebalsuos. Jie taip supranta savo identitetu turbūt, kad opozicija jau biudžeto balsavime turi kažkaip išsigryninti, kad būtų matoma, kas tikrai yra opozicija. Jei jau jie dalykiškai vertintų siūlymą, tai atsakymas galėtų būti toks pat kaip ir mano, kad reikia detaliau susipažinti su ministro (pateiktais) papildomais poreikiais, kurie reikalauja papildomo biudžetinio finansavimo. Dabar iš karto skelbti neigiamą nuostatą yra galbūt ne visai ir atsakingas sumanymas“, – svarstė J. Razma.

Kita vertus, E. Gentvilas mano, kad rizikos surasti bendrą sutarimą yra visada, todėl ir šis kartas yra ne išimtis.

„Niekas nėra lengva, ir klausimas, ar nematau rizikos, tai aš visada matau riziką. Gal vis tik nugalės sveikas protas“, – teigė E. Gentvilas.

Tuo metu V. Mitalas nelinkęs vertinti galimo tolesnio scenarijaus. Jo teigimu, pirmiausia vertėtų palaukti Vyriausybės pozicijos.

„Iš pradžių bus Vyriausybės verdiktas, po to tik Seimo, tai aš linkęs palaukti ir iš anksto nevertinti“, – kalbėjo V. Mitalas.

ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.