Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad priešingu atveju Konstitucijos keitimui reikalingų 94 balsų parlamente surinkti nepavyktų, o tai reikštų, jog 2023 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose mero rinkti tiesiogiai jau nebūtų galima. Dalies parlamentarų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad antradienį buvo atmestas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parengtas projektas, kuriame, be tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, taip pat siūloma aiškiai apibrėžti merų įgaliojimus. Šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad valdantieji sulaužė pažadą pateikimo stadijoje paremti abudu projektus, todėl jis taip pat įspėja Seimo pirmininkę, jog Pagrindinio šalies įstatymo keitimui reikiamų 94 balsų valdantieji gali ir nesurinkti.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, vienas Seimo narys balsavo prieš ir dar du susilaikė.

Tuo metu LSDP frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius.

Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą.

Tokie pastarojo balsavimo rezultatai papiktino opozicijai priklausančius parlamentarus, kurie sako, kad valdančioji dauguma, nepaisant susitarimo pateikimo stadijoje palaikyti abudu projektus, esą juos išdavė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys S. Skvernelis tikina, kad opozicija ir valdantieji pateikimo stadijoje buvo sutarę palaikyti abudu projektus, o dėl to, kurį siūlymą parlamentarai palaikytų Konstitucijos pataisų priėmimo metu, turėjo būti sprendžiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).

„Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą. Buvo sutarimas, kad bus pritarta po pateikimo abiem projektams ir TTK toliau tęsis diskusijos. Esminis dalykas ne tik formaliai įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet įteisinti tokį merą, kuris tikrai būtų įgalus pilnai atstovauti visuomenei, bendruomenei“, – Eltai kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu Seime atmestą Konstitucijos pataisų projektą rengusios LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas teigia, kad opozicijos atstovai esą buvo sutarę su V. Čmilyte-Nielsen, jog pateikimo stadijoje palaikys vieni kitų projektus.

„Nebuvo tai raštu kažkaip užtvirtinta, o korektiškai, draugiškai. Mes ne vieną kartą susitikome ir pasiūlėme, spaudėme pirmininkę ir kitus, kad reikia judėti į priekį, teikime abudu projektus, po pateikimo pritariame, o kaip ten bus po komiteto, tai bus kitas reikalas“, – Eltą tikino A. Sysas.

Iš valdančiųjų tikisi aiškaus atsakymo, kokios bus tiesiogiai renkamo mero funkcijos

Socdemas mano, kad Seimo pirmininkė dar neturėtų jaustis užtikrintai dėl to, kad jos teiktas projektas sulaukė pakankamai didelio palaikymo. A. Syso teigimu, opozicija iš valdančiųjų reikalaus, kad šie kartu su Konstitucijos pataisomis parengtų ir įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų mero įgaliojimus.

„Manau, kad Seimo pirmininkė per anksti džiaugiasi, jog jos projektas surinko 120 balsų, nes jos kabinete buvo sutarimas, kad turėjo praeiti abudu projektai pateikimo stadiją, o toliau jau kaip komitetai nuspręs. Bet jie visi balsavo ne taip, kaip tarėmės, tai dabar mes reikalausime, kad kartu su Konstitucijos pataisomis eitų ir įstatymai, kur būtų aiškiai apibrėžta, koks meras bus. Jeigu to nebus – mes nepalaikysime tokio įstatymo“, – tvirtino politikas.

LSDP frakcijos seniūnas mano, kad valdantieji, siekdami Konstitucijoje neįtvirtinti tiesiogiai renkamo mero funkcijų, tiesiog nori kitais įstatymais pakeisti savivaldos modelį ir taip merą padaryti tik vykdomosios valdžios atstovu, atsisakant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko funkcijų.

„Mes norime matyti, kaip bus suformuluotos mero funkcijos. Tada galima kalbėti tik apie tiesioginių merų rinkimų būdo įtvirtinimą Konstitucijoje. Dabar jie apsiriboja tik tokiu įrašu, o po to galvoja padaryti ūkvedį iš mero. Tai tikrai toks variantas nepraeis“, – įtarumo valdančiųjų planų atžvilgiu neslėpė A. Sysas.

Algirdas Sysas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Opozicijos lyderis valdančiaisiais teigia nepasitikintis

Panašios kaip ir A. Syso pozicijos laikosi S. Skvernelis, taip pat įžvelgiantis valdančiųjų norus pakeisti mero galių santykį su savivaldybės taryba.

„Socialdemokratų projektas tikrai yra gerokai kokybiškesnis ta prasme, kad labai aiškiai apibrėžia, nelieka interpretacijų, kas yra meras. Matome tikslus iš konservatorių partijos, kad jeigu norite, rinkime tą merą, bet jis bus tik administracijos direktorius“, – įsitikinęs opozicijos lyderis.

„Valstietis“ teigia, kad opozicija iš valdančiųjų reikalaus, jog šie, prieš siūlydami priimti Konstitucijos pataisas, taip pat pateiktų ir Vietos savivaldos įstatymo projektą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti mero įgaliojimai.

„Dabar pasitikėjimo nėra. Kai turės būti kitas balsavimas, tai tikrai norėsime matyti ir kitas, jau ne Konstitucijos pataisas, kur būtų aiškiai sudėlioti projektai, kas tas meras yra. Jeigu to nebus, arba bus bandoma merą padaryti vykdomosios valdžios atstovu, formaliu administracijos direktoriumi, tai manau, kad opozicija nepalaikys tokio siūlymo. Tuomet tiesioginių mero rinkimų nebus“, – sakė S. Skvernelis.

Neatsižvelgus į opozicijos reikalavimus, Konstitucijos pataisoms reikiamų 94 balsų surinkti nepavyks

Opozicijos lyderis tvirtina, kad tam, jog parlamentarams pavyktų išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir surinkti 94 reikalingus balsus parlamente, valdantieji privalės atsižvelgti į opozicijos reikalavimus. Priešingu atveju jis žada, kad opozicija nepalaikys Seimo pirmininkės inicijuoto projekto.

„Matome, kad bandoma gudrauti, tai tokio pasitikėjimo nebelieka. Matysime, kaip bus toliau. Norint gauti tuos 94 balsus mes tikrai sieksime balsuoti tik tuomet, kai bus parengti įstatymo projektai, kurie iš tiesų labai aiškiai pasako, kas tas meras“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Visgi A. Sysas neslėpė, kad net ir priėmus atskirą įstatymą, kuriame būtų apibrėžiamos mero funkcijos, išliktų didesnė rizika dėl savivaldos funkcionavimo stabilumo, kadangi paprastam įstatymui pakeisti reikėtų kur kas mažiau balsų, negu priėmus LSDP siūlomas pataisas ir mero įgaliojimus apibrėžus Konstitucijoje.

„Pakeisti Konstituciją reikia 94 Seimo narių. Tam, kad būtų pakeistas įstatymas, užtenka, kad balsavime dalyvautų 71, o įstatymo priėmimui užtektų ir 36 balsų. Tai skirtumas yra tris kartus mažiau. Vadinasi, keisti įstatymą galima palyginti lengvai“, – aiškino socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Politikas teigė vykdysiąs savo partijos valią ir pažymėjo, kad valdantiesiems tikėtis LSDP paramos būtų įmanoma tik tuomet, jeigu dešiniųjų koalicija visgi palaikytų socdemų siūlymą, arba socialdemokratų partijos valdymo organai nuspręstų pakeisti savo poziciją ir būtų linkę nusileisti valdantiesiems.

„Mes turime pirmiausiai vykdyti partijos sprendimą. Partijos tarybos sprendimas buvo labai aiškus – užregistruoti įstatymo pataisas, kad meras būtų ne tik tiesiogiai renkamas, bet kad aiškiai būtų apibrėžtos jo funkcijos. Kol kas partijos aukščiausio organo – suvažiavimo sprendimas yra nepakeistas. Vadinasi, mes turėsime partiniame lygmenyje priimti kitą sprendimą. Jeigu tas kitas sprendimas bus balsuoti už konservatorių parengtą projektą, tuomet taip ir elgsimės“, – kalbėjo A. Sysas.

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinėje LSDP iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo, todėl pastarieji į Seimo salę atnešė atskirą projektą, kuriame mero įgaliojimai būtų apibrėžti pagal jų siūlomą modelį.