- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sprendžia, kokių veiksmų imtis dėl visuomenininko Andriaus Tapino organizuotos akcijos prieš partiją.
„Ką mes, kaip partija, darysime, klausimas yra retorinis. Visų pirma, mes užduodame klausimą, ar čia yra teisinės valstybės bruožai, kai nevykdomi įstatymai? Jis (Seimo pirmininkas – BNS) turėjo sušaukti posėdį per 48 valandas, o jis nešaukia posėdžio“, – penktadienį BNS sakė LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
„Ką mes darysime toliau, tai paaiškės po tam tikro laiko ir jūs būsite informuoti“, – pridūrė jis.
Visų pirma, mes užduodame klausimą, ar čia yra teisinės valstybės bruožai, kai nevykdomi įstatymai?
Seimas antradienį kreipėsi į KT dėl galimų šiurkščių pažeidimų per parlamento rinkimus, tačiau pastarasis ketvirtadienį dėl praleisto termino atsisakė priimti parlamentarų paklausimą, ar A. Tapino akcija prieš LLRA-KŠS pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad parlamentas praleido įstatyme numatytą 72 valandų terminą nuo oficialaus Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo.
V. Tomaševskis tikina, kad partija į buvusį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį kreipėsi laiku, tačiau šis vienasmeniškai atsisakė sušaukti posėdį.
Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
„Seimo pirmininkas kreipimosi į Konstitucinį Teismą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundo pagrindu inicijuoti neketina“, – praėjusią savaitę V. Pranckiečio poziciją BNS perdavė jo tuomet atstovas spaudai Paulius Žeimys.
Po šio buvusio Seimo pirmininko sprendimo konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius teigė, kad V. Pranckietis neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimo nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl LLRA-KŠS skundo. Jis sakė manantis, kad partijos skundas turi būti perduotas svarstyti visam parlamentui.
Po savaitės, antradienį, praėjus įstatyme numatytam terminui, Seimas LLRA-KŠS iniciatyva galiausiai priėmė nutarimą dėl kreipimosi į KT.
Kaltina sabotažu
V. Tomaševskis taip pat teigia, kad dėl pavėluoto Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą „šešėlis krenta“ ir ant šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo.
„Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kada terminas dar buvo nepraleistas, bendravo su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu. (...) Jis tą patvirtino pokalbyje su Seimo nariais“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Tomaševskis ir pridūrė, kad D. Žalimas turėjo informuoti V. Pranckietį, jog šis privalėjo iš karto inicijuoti Seimo posėdį.
„Dar gali būti blogiau. Gali būti, kad tai buvo suderinta su KT pirmininku. Tai būtų dar didesnis skandalas. (...) Galima tikėti, galima netikėti, jog buvo suokalbis, kad specialiai buvo bandoma uždelsti“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
Tiek buvęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis, tiek KT pirmininkas D. Žalimas teigia, jog tokio pokalbio nebuvo.
„Tai netiesa. Nebuvo jokio pokalbio apie Tomaševskio skundą“, – BNS sakė V. Pranckietis.
„Aš išvis Konstitucinio Teismo pirmininkui neskambinu savaitgaliais ir laisvalaikiais“, – pridūrė jis.
D. Žalimas teigė, kad tokio pokalbio ir negalėjo būti.
„Ne, nekalbėjau. (...) Aš niekam nieko apie prievoles niekada neaiškinsiu, kadangi tai gali vėliau būti vertinama teismo“, – sakė KT pirmininkas.
„Buvo buvusio Seimo pirmininko iniciatyva kvietimas pakalbėti apie priesaiką COVID-19 sąlygomis, bet kadangi buvo vėliau nutarta kalbėti ne apie priesaiką, o apie nuotolinį darbą, tai aš atsisakiau dalyvauti. Negaliu dalyvauti tokiuose pasitarimuose, kur yra ne apie priesaiką, o apie būtent nuotolinį darbą“, – pridūrė jis.
D. Žalimo teigimu, toks susitikimas parlamente organizuotas lapkričio 5 dieną.
LLRA-KŠS į KT kreiptis prašė ir prezidento Gitano Nausėdos, tačiau šis prašymą atmetė. Prezidentūros teigimu, partija nepateikė pagrįstų argumentų, kad organizuojant rinkimus būtų padaryti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai.
Pasak LLRA-KŠS, Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo A. Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?6
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...
-
F. Jansonas: prezidentui pateikta G. Bartkaus kandidatūra į teisingumo ministrus4
Advokatas Gintautas Bartkus prezidentui pateiktas kaip kandidatas į teisingumo ministrus, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
I. Šimonytė: aš galiu sustoti ir pasakyti, kad vis dėlto nemažai pavyko padaryti (interviu)7
Nors į Seimo rinkimus kadenciją baigiančios premjerės vedami konservatoriai nepakartojo 2020 m. sėkmės ir liko dirbti opozicijoje, laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokr...