V. Sinkevičius apie koronaviruso krizę: EK niekada neturėjo priekaištų Lietuvai

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius neslepia, kad Europos Sąjungos (ES) institucijose – neramus ir itin darbingas laikas koordinuojant bei suteikiant įvairiapusę pagalbą šalims narėms, kenčiančioms nuo koronaviruso sukeltos pandemijos krizės.

Jo teigimu, ES institucijų dėmesys sutelktas į finansinės pagalbos verslui suteikimą, medicininių apsaugos prekių įsigijimą bei tarpvalstybinių santykių šioje krizėje koordinavimą. Vis dėlto V. Sinkevičius pažymi, kad Europos Komisija (EK) seka situaciją ir Baltarusijoje, dėl kurios veiksmų valdant pandemiją nerimą išreiškė Lietuvos vadovai, bei atkreipia dėmesį, kad viruso plitimo akivaizdoje matomas ES šalių narių susitelkimas, nepaisant pradžioje vyravusio chaoso – valstybės, pasak jo, teikia pagalbą viena kitai.

Interviu naujienų agentūrai ELTA metu eurokomisaras taip pat teigė, kad EK neturi pastabų Lietuvai dėl ekstremaliosios situacijos valdymo, paragino gyventojus laikytis karantino taisyklių bei patikino, kad, nepaisant visą pasaulį sukausčiusios pandemijos, ES nepamirštami ir kiti sektoriai.

– Pradėkime nuo Europos. Kokios nuotaikos vyrauja Europos Komisijoje užklupus koronaviruso pandemijai?

– Pirmiausia – darbingos. EK ir visos jai pavaldžios institucijos yra visiškai įsitraukusios į pandemijos sukeltos krizės sprendimą – nuo pirminių grandžių koordinavimo iki iniciatyvos, kaip organizuoti bendrus medicininių priemonių pirkimus, reikalingą įrangą, taip pat investicijas į mokslinį potencialą. Taigi pirmiausia nuotaikos yra darbingos.

– Jūs skelbėte, kad Europos Komisija kartu su Taryba netrukus parengs koordinuotą „išėjimo“ strategiją, išsamų ekonomikų atkūrimo ir investicijų planą dėl koronaviruso krizės. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie planą ir esmines priemones?

– EK ėmėsi skubių priemonių kovojant su koronaviruso pandemijos padariniais. Galima padėkoti Europos Parlamentui (EP), kuris beveik vienbalsiai patvirtino EK parengtą naująjį 2 trilijonų eurų vertės planą. To plano pagrindiniai tikslai yra du: suteikti daugiau finansinių galimybių sąjungai ir kiekvienai šaliai narei kovoti su pačiu virusu ir, antra, kuo labiau sušvelninti jo sukeltus padarinius šalių ekonomikoms, piliečiams, išsaugant darbo vietas.

EK ėmėsi skubių priemonių kovojant su koronaviruso pandemijos padariniais.

Planą sudaro 37 milijardų eurų vertės atsako koronavirusui investicijų iniciatyva, kuri bus finansuojama iš ES biudžeto, ir tai dar praėjusią savaitę pasiūlė EK. Šie pinigai pasieks visas ES šalis nares bei jų piliečius ir narės tuos 37 mlrd. eurų galės naudoti gana lanksčiai, kad koronaviruso pandemijos poveikis kiekvienai konkrečiai valstybei būtų kuo efektyviau suvaldytas. Čia šalims narėms palikta daug lankstumo. Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, iš šio fondo numatoma skirti 1,5 mlrd. eurų.

Papildomai Europos centrinis bankas paskelbė apie laikiną 750 mlrd. eurų vertės vyriausybių bei įmonių skolos vertybinių popierių supirkimo programą – vadinamąją Pandemijos nepaprastosios padėties pirkimo programą. Ji pirmiausia skirta nuraminti rinkas bei suteikti saugumą euro zonai, jos gyventojams. Dar 500 mlrd. eurų turėtų ateiti iš Europos stabilumo mechanizmo. Žinoma, dalis pinigų ateis iš pačių šalių narių biudžetų per jų numatytas priemones – yra numatomas kofinansavimas, EK sudarė tam sąlygas.

Praėjusią savaitę taip pat buvo laikinai pakeistos valstybės pagalbos taisyklės, kad šalims būtų suteikta teisė skirti iki 800 tūkst. eurų tiesioginės paramos mokesčių lengvatoms, skubios finansinės pagalbos prašančioms įmonėms, taip pat duoti valstybės garantijas banko išduodamoms paskoloms. Tai labai svarbu būtent mažoms eksportuojančioms įmonėms, vidutinėms įmonėms – ištraukti (iš krizės – ELTA) verslą.

Paskutinis labai svarbus punktas – siekiant išsaugoti smulkųjį, vidutinį verslą, EK paskyrė papildomą milijardą eurų garantijoms. Jos pirmiausia skirtos bankams finansuoti smulkias ir vidutines įmones – kaip žinome, bankai daug konservatyviau žiūri į refinansavimą, tačiau įmonėms reikalinga prieiga prie kapitalo. Tikimės, kad šis milijardas eurų suteiks saugumą bankams ir papildomai leis „įdarbinti“ dar 7 mlrd. eurų. Iš viso 8 mlrd. eurų, kurie padėtų šiek tiek lengviau kvėpuoti mažoms ir vidutinėms įmonėms ES.

Žinoma, be skubių pagalbos veiksmų turime galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip normalizuosime situaciją. Todėl rengiame koordinuotą „išėjimo“ iš krizės strategiją bei išsamų ekonomikų atkūrimo ir investicijų planą.

– Kada bus šios sumos paskirstytos, kurie veiksmai jau yra atlikti ir kurie dar planuojami?

– Daugelis tų veiksmų jau buvo patvirtinti praėjusį trečiadienį, kai kuriems veiksmams reikalingas ir Tarybos pritarimas. Taryba diskutuoja dėl vieno ar kito kelio pasirinkimo, bet didžioji paramos dalis, kurią gali patvirtinti EK, jau yra patvirtinta. EK žiūri, kur galbūt dar būtų galima papildomai rasti lėšų, kalbant apie dabartinį biudžetą.

Viskam, kas reikalinga papildomai, reikės Vadovų Tarybos pritarimo. Ji praėjusį kartą nerado sutarimo, tačiau paprašė Komisijos rasti finansiškai geriausią kelią, kaip šalys narės galėtų atsigauti labai greitai po pandemijos ir kuo greičiau atgaivintų savo ekonomikas.

– Europos šalių akys šiuo metu nukreiptos ne tik į jų pačių situaciją, tačiau ir į didžiausius viruso židinius Europoje. Kokia ES pagalba bus suteikiama didžiausiems viruso židiniams Europoje – Italijai, Ispanijai?

– Kalbant konkrečiai apie didžiuosius židinius, pirmiausia yra labai reikšminga pasakyti, kad daug yra solidarumo tarp šalių narių. Ką padarė Komisija, tai yra aprūpinimas būtiniausia įranga ir apsauginėmis priemonėmis. Inicijuoti pirkimai, per kuriuos nupirktas reikalingas skaičius apsaugos priemonių. Pasiūla viršijo paklausą ir EK netgi turėjo galimybę papildomai pirkti bei sandėliuoti priemones, vėliau paskirstant jas į šalis nares, kurioms yra reikalinga.

Be to, šalys narės tarpusavyje sėkmingai keičiasi tomis priemonėmis – Prancūzija, kurioje situacija irgi labai rimta, pasiuntė didelį kiekį priemonių į Italiją, Vokietija priima sunkiai sergančius ligonius iš Italijos, Austrija atsiuntė didelį kiekį priemonių į Italiją, Liuksemburgas savo jėgomis suorganizavo skrydį iš Balio, kuriame buvo tik apie 20 liuksemburgiečių, visi kiti keleiviai – kitų šalių gyventojai. Daugelis kitų šalių taip pat dalinasi turimomis priemonėmis su tais, kuriems to labiausiai reikia, organizuoja ne tik savo, bet ir kitų ES šalių piliečių grąžinimą į ES.

Galima taip pat paminėti labai svarbų dalyką, kad EK priimti sprendimai suteikė galimybę Italijai iškart panaudoti 2,3 mlrd. eurų ES biudžeto lėšų kovai su pandemija. Visuomet, kai yra dėliojami ateities planai, žiūrima į sektorius, kurie bus labiausiai paveikti. Stengiamasi, kad visos tos priemonės būtų adresuotos ir pasiektų pirmiausia žmones, kad jie pajustų tą pokytį „ant žemės“.

– Kalbate apie šalių narių pagalbą viena kitai. Ar pandemija sutelkė Europą kalbėtis, rasti kompromisą ir sutarti dėl sprendimų ištikus šiai krizei?

– Negalima slėpti, kad pradžioje buvo ir chaoso, bet manau, kad, bendrai žiūrint, susitelkimas yra didžiulis tarp šalių narių, yra dialogas. Pradžioje vis dėlto virusas plito nevienodai šalyse, vienos reagavo greičiau, kitos – lėčiau. Vienos taikė labai griežtas karantino priemones, kitos mažiau griežtas. Dėl to kilo šioks toks chaosas, tačiau čia Komisijos vaidmuo buvo labai svarbus koordinuojant tuos veiksmus. Atsirado žalieji koridoriai, užtikrinę laisvą prekių judėjimą, galų gale ir tų pačių priemonių bei prekių apsikeitimą tarp šalių narių.

Žinant, kurios šalys ir kokių priemonių turi galbūt daugiau, gali paskolinti viena kitai, atsirado daugiau susikalbėjimo, ypač kalbant apie sveikatos sritį, kuri yra palikta šalių narių kompetencijai. Taip pat ir kitose srityse dabar detaliai kalbama apie ateities biudžeto perspektyvą bei apie ES atsparumą panašioms krizėms ateityje, kur susitarimo reikės.

– Lietuvoje apie susirūpinimą dėl situacijos valdymo kaimyninėje Baltarusijoje prabilo prezidentas Gitanas Nausėda ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Nors Baltarusija nėra ES šalis narė, tačiau ar Europa stebi situaciją toje šalyje? Ar tai nekelia grėsmės Europai?

– Komisija stengiasi maksimaliai įtraukti ir kaimynines šalis, kalbant apie jų atsparumą šiai krizei, apie apsaugos priemonių pirkimus. Be jokios abejonės, situacija yra sekama. Tie skaičiai, kuriuos turi EK, yra labai panašūs, kuriuos turės ir Lietuva, nes Komisija neturi kitokių priemonių, kad būtų žinomi tikslūs skaičiai. Lygiai taip pat, kaip buvo ir Kinijos atveju, kada buvo daug abejonių, ar iš tiesų tie skaičiai, kurie buvo pranešami pasauliui, yra tokie, kokie yra – pirmiausia tai yra pasitikėjimo klausimas.

Žinoma, EK veikia ne vakuume ir puikiai supranta, kad lygiai taip pat reikia padėti ir Afrikos šalims, ir kitoms valstybėms, nes jei mes nenorime antros bangos, privalome apsaugoti bei padėti aplinkiniams regionams.

– Pasigirsta nuogąstavimų ir dėl prekybinių santykių su Kinija. Ar ES nejaučia grėsmės šalims narėms priimant Kinijos humanitarinę pagalbą, perkant apsaugos priemones iš šios šalies?

– Prekybos santykiai su Kinija jau yra gana seni ir daugelyje šalių narių tie ekonominiai santykiai yra gana gilūs. Antra, reikia suprasti, apie ką mes kalbame – mes kalbame apie gyvybių išsaugojimą. Dauguma tų apsauginių priemonių dabar gaminama tiek Indijoje, tiek Kinijoje. Aišku, EK ir šalys narės ieško patikimų partnerių, kurie galėtų kuo greičiau pristatyti reikiamas prekes į Europą, ir jeigu Kinija ar Indija turi jų, be jokios abejonės, perkama iš Kinijos ar Indijos. Tikslas yra kuo greičiau ir efektyviau apsaugoti mūsų gyventojus, galų gale, gydytojus, medicinos darbuotojus, kurie yra priešakinėse linijose kovoje su pandemija.

– Pakalbėkime apie jūsų kuruojamą sritį. Kokią įtaką aplinkos apsaugos, žuvininkystės sektoriui daro pandemija? Žemės ūkio ministrai sako, kad reikalingos papildomos specifinės ir tikslinės priemonės, siekiant palaikyti ES žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių. Ministrai siūlo sušvelninti Europos jūrų ir žuvininkystės fondo taisykles bei leisti mokėti kompensacijas už sustabdytą žuvininkystės veiklą. Ar būtų įmanoma tokius pasiūlymus įgyvendinti?

– Kalbant apie žuvininkystės sektorių, mes turime suprasti du dalykus: iššūkiai yra pirmiausia tokie, kad mažuose laivuose neįmanoma išlaikyti rekomenduojamo 2 metrų atstumo tarp žmonių. Antra, šiuo metu yra visiškai sustojusi prekyba žuvies produktais – vertės grandinė praktiškai išnyko, nes nėra rinkos, kur realizuoti pačią žuvį. Mano, kaip komisaro, dėmesys čia yra sutelktas – mes negalime to ignoruoti, turime surasti būdus padėti šalims narėms, ir šią savaitę jau priėmėme priemones, kurios leis kompensuoti žvejams praradimus, kol jie negalės žvejoti. Taip pat bus galimybė žuvį pagautą saugoti, šaldyti kurį laiką – už tai taip pat bus kompensuojama Žuvininkystės fondo lėšomis. Tai nebus kažkokių naujų pinigų įsitraukimas, tai daugiau bus lankstumas esančiame biudžete iš dar nepanaudotų šalių narių vokų.

Mūsų prioritetas, kad tos biudžeto lėšos pasiektų žvejus, maksimaliai padėtų išsaugoti sektorių bei padėtų žvejams,patekusiems į nepavydėtiną situaciją.

Kiekviena šalis narė vertina situaciją ir priima atitinkamus sprendimus, Komisija niekada neturėjo jokių pastabų Lietuvai, kaip buvo valdoma ši krizė.

– Kovo viduryje pristatėte žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Teigėte, kad planas padės sumažinti ES verslo priklausomybę nuo gamtinių išteklių, suteiks daugiau teisių vartotojams ir sumažins pramonės poveikį aplinkai. Ar šio plano įgyvendinimui daro įtaką koronavirusas – ar stabdo jo įgyvendinimą?

– Žinoma, šiandien dėmesys yra sutelktas į koronavirusą, tačiau tiek žaliojo kurso, tiek klimato kaitos niekas neatšaukinėja ir visi kiti darbai yra tęsiami. Žiedinės ekonomikos veiksmų planas lygiai taip pat yra tęsiamas, ir šiuo metu jau diskutuojame apie jo įgyvendinimą, apie artimiausias iniciatyvas – vasara turėtų būti susijusi su baterijomis, su jų ciklo pabaiga, utilizavimu, perdirbimu.

– Ar negresia Lietuvai, kuri, kaip ir kitos valstybės susitelkusi į infekcijos suvaldymą, apleisti kitas svarbias sritis, pavyzdžiui, aplinkosaugą?

– Tų sričių nepavyks apleisti pirmiausia dėl to, kad tose srityse taip pat dirba žmonės, tos sritys, pavyzdžiui, aplinkosauga – yra pakankamai horizontalios ir lygiai taip pat susijusios su kitomis sritimis. Yra labai daug mokslininkų išvadų, kad ir tokia pandemija kaip koronavirusas, yra iš dalies sukelta dėl bioįvairovės nykimo, dėl prekybos laukiniais gyvūnais. Tie horizontalūs klausimai ir iššūkiai niekur nedingsta. Iššūkiai žemės ūkyje yra svarbūs visą laiką – tai yra mūsų maisto grandinės užtikrinimas, atsargų užtikrinimas, todėl tai yra absoliučiai strateginis klausimas.

Galbūt dėmesys labai sutelktas į koronavirusą, pandemijos suvaldymą, tačiau visi kiti klausimai, galiu užtikrinti, niekur nėra dingę ir esame susitelkę maksimaliai dirbti ir ties kitais klausimais.

– Italija sulaukė nemažai kritikos, kad per vėlai pradėjo taikyti griežtas karantino sąlygas. Kaip vertinate krizinės situacijos valdymą Lietuvoje?

– Kiekviena šalis narė vertina situaciją ir priima atitinkamus sprendimus, Komisija niekada neturėjo jokių pastabų Lietuvai, kaip buvo valdoma ši krizė. Be jokios abejonės, patirta daugybė iššūkių, bet akivaizdu, kad Vyriausybei pavyksta juos spręsti. Kaip pavyzdys – su tuo pačiu išteklių trūkumu: logistika yra sutrikusi,išteklių trūksta, bet kol kas, manau, kad tai pavyksta valdyti gana neblogai. Aišku, atsipalaiduoti tikrai negalima ir reikia išlikti maksimaliai budriems, taikyti priemones ir galiausiai gyventojams taip pat reikia išgirsti, priimti tai labai rimtai, nes ir nuo pačių gyventojų priklauso, kaip jie įgyvendins Vyriausybės, ministerijos, Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas priemones.

Tik jie patys gali pirmiausia save apsaugoti, prie kiekvieno gyventojo Europoje nepastatysi po pareigūną, kuris prižiūrėtų, kaip laikomasi karantino. (...)

– Kaip vertinate pasiūlymą reguliuoti būtiniausių priemonių ir prekių kainas? Ar tokia praktika taikoma kitose šalyse narėse? Jei bus reguliuojamos kainos, tai teisingumo ministras sakė, kad būtų galima apriboti eksportą, kad daugiau prekių liktų Lietuvoje. Kaip manote, ar tai nesikerta su ES principais dėl laisvos prekybos?

– EK nevertino šito klausimo, galbūt buvome pačioje pradžioje sunerimę, kad kai kurios šalys ketino neparduoti kai kurių prekių kitoms šalims narėms, bet su EK įsitraukimu šį klausimą pavyko labai greitai išspręsti.

– Kokios būtų rekomendacijos Lietuvai ištikus šiai krizei?

Aš negaliu būti geras patarėjas, nes nesu nei gydytojas epidemiologas, nei sveikatos specialistas, bet manau, kad šiuo atveju reikia įsiklausymo, suprasti, kad tos priemonės, kurių imamasi, yra reikalingos – nereaguoti, kad tai yra kažkokios perteklinės priemonės. Reikia suprasti, kad kuo labiau gyventojai priims tas priemones, taisykles ir gyvens pagal jas kurį laiką, tuo greičiau bus galima džiaugtis vėliau grįžusiu normaliu gyvenimo tempu. Kitu atveju ši krizė gali tik gilėti ir ilgėti. Kuo ilgesnis bus karantinas, tuo ilgesnė bus ekonominė recesija ir visos kitos iš jos kylančios pasekmės. Reikėtų labai rimtai priimti Vyriausybės institucijų, atsakingų už šios krizės suvaldymą, rekomendacijas ir jų laikytis.

– Dėkoju už pokalbį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Honor

Honor  portretas
Piz,,,, ets jusu sajuzui. 100%,kad po sitos pandemijos subires kaip kortu namelis.

Justinas

Justinas portretas
Reikia konsultuotis, mokytis iš Lenkijos, kurioje covid 19 užsikrėtė 0,7639 žmonės 10000 gyventojų. Lietuvoje atitinkamai 2,4589, Latvijoje 2,3553, Estijoje 6,5709 žmonės. Ką Lenkai daro, kad užsikrėtusio nėra net 1 žmogaus skaitant 10000 gyventojų. Duomenys šiai dienai.

Kaunietis Martynas

Kaunietis Martynas portretas
Jaunas . gerai issilavines . kulturingas .protingas .kodel pavydite ?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių