V. Sinkevičius: referendumas su pertrauka gali pažeisti Konstituciją

„Drįstu kelti klausimą, kuris truputį ne visiems patiks, bet turiu apie tai kalbėti. Man atrodo, kad yra abejonių, ar šitas nutarimas atitinka Konstituciją. Kalbu apie balsavimus su dviejų savaičių pertrauka“, – trečiadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jis dalyvavo darbo grupės pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės posėdyje.

Darbo grupė Seimui pasiūlė priimti nutarimą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis.

Tomis dienomis Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai.

„Šita nuostata Europai yra nežinoma nuostata. Galioja referendumo nepertraukiamumo principas, balsavimas referendume turi būti nepertraukiamas. (...)  Taip pat pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie dalyvaus antrajame rate, turės daugiau informacijos“, – aiškino V. Sinkevičius.

Be to, anot jo, organizuojant referendumą su dviejų savaičių pertrauka, būtų nesilaikoma principo, kad balsavimo rezultatai turi būti skaičiuojami iš karto.

„Dabar pagal šitą projektą mes rezultatus sužinosime po trijų savaičių. Neįtikėtina. Manau, kad jeigu būtų (nutarimo projektui – BNS) pritarta komisijoje ir Seimas priimtų nutarimą, norint išvengti abejonių dėl jo legitimumo, reikėtų priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – siūlė teisininkas.

„Negalima eiti į referendumą su tokia nuostata, taip mes nepraturtinsime nei Europos konstitucionalizmo, nei savo patirties, bet apsijuokti galime“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Kaip išeitį jis taip pat siūlė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti dvi dienas, bet be tokios ilgos pertraukos – pavyzdžiui, šeštadienį prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą ir prezidento rinkimų dieną.

Darbo grupės siūlymą V. Sinkevičius lygino su vestuvėmis, kurios vyktų su dviejų savaičių pertrauka.

Dvi dienos suteiktų vilties teigiamam rezultatui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sutiko, kad toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) galėtų būti.

Kita vertus, ji stebėjosi, kad toks klausimas kilo tik dabar, darbo grupei jau baigiant darbą, o siūlymas dėl dviejų savaičių pertraukos priimtas pavasarį.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad minėta pertrauka siūloma siekiant geriausio rezultato per referendumą.

„Turime apsispręsti, ar norime teigiamo rezultato, ar nenorime. (...) Pašto sistema užsienyje balsuojant su ta pertrauka užtikrintų, kad padidėtų balsuojančiųjų skaičius – ne menamai, o žymiai“, – sakė parlamentaras.

R. Karbauskio teigimu, dėl dviejų savaičių intervalo balsuojančiųjų gali padidėti 8 procentais.

„Galime tikėtis per 60 proc. dalyvaujančiųjų, ir atsiranda teorinė galimybė turėti teigiamą rezultatą“, – tvirtino jis.

„Reikia 50 proc. (dvigubą pilietybę – BNS) palaikančių Lietuvos piliečių balsavimo, žinome, kad balsuojantieji 100 proc. tikrai nepalaiko, yra tam tikras procentas žmonių, kurie nepalaiko per balsavimą, dėl to dalyvaujančių rinkėjų skaičius yra esminis“, – akcentavo R. Karbauskis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Seime nebus priimama jokių sprendimų, dėl kurių atitikimo Konstitucijai kyla abejonių.

„Tikrai nebus jokių sprendimų, kurie neatitiktų Konstitucijos. Dėl visų abejonių bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, mes turime pakankamai laiko gauti atsakymus“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Gerbiame profesoriaus ir kitų žmonių abejones, bet šiandien nutarti, kad mes nedarome taip, kaip norime padaryti, kad įvyktų referendumas, būtų nusikaltimas“, – pridūrė R. Karbauskis.

Darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius po posėdžio žurnalistams sakė, kad darbo grupė rekomenduos Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo datų.

Referendumo datą skelbia Seimas.

Bandė nuleisti referendumo kartelę

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.

Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.

Valstybes nurodytų įstatyme

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Kas finansuos agitaciją?

Trečiadienį per darbo grupės posėdį konservatorius Andrius Kubilius iškėlė klausimą, kas finansuos referendumo agitacijos kampaniją.

Anot jo, dabartiniai įstatymai griežtai reglamentuoja partijų pajamų šaltinius – juridinių asmenų parama negalima, o fiziniai asmenys gali aukoti nedideles sumas, todėl partijoms gali neužtekti lėšų agitacijos kampanijai turint omenyje, kad tais metais vyks treji rinkimai.

„Čia buvo kilusios mintys, kad galbūt galima numatyti biudžete kokią nors papildomą sumą, yra visiškai netinkamas, nes valstybė turi elgtis neutraliai. Tuo atveju, jeigu valstybė nutartų skirti kokią nors sumą kampanijai „už“, ji lygiai taip pat turėtų skirti sumą kampanijai „prieš“. Yra neatsakytų daug klausimų“, – teigė A. Kubilius.

R. Karbauskis svarstė, kad dėl to greičiausiai reikės keisti Referendumo įstatymą.

„Tai turi būti įstatymuose išspręsta ir Referendumo įstatymo pataisose apibrėžta. Tokios praktikos nebuvo ir mes galime tik remtis užsienio šalių praktika, būtent žiūrėdami į ją, gal „Brexit“ kaip pavyzdys galėtų būti, kaip jis buvo finansuojamas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

A. Nekrošius įsitikinęs, kad agitaciją už dvigubą pilietybę turėtų apmokėti partijos, valstybė prie to neturėtų prisidėti.

„Darbo grupės pagrindinis tikslas yra kad referendumas įvyktų, o kaip žmonės pasisakys referendume, tai jau kitas klausimas. Manau, kad tai turėtų daryti pačios partijos. Jeigu jos mano, kad tai naudinga valstybei, naudinga žmonėms, turi prisiimti atsakomybę“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais galėtų būti rengiamas ne tik referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet ir referendumas dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo.

Anot jo, Seimo narių skaičius galėtų mažėti iki 121. Šiuo metu Konstitucijoje numatytas parlamento narių skaičius yra 141.

„Jeigu mes atėjome su tokia vėliava, kad sumažinsime Seimą ir pačiame Seime balsuojant to nepavyksta padaryti, įstrigęs tas įstatymas, tai jeigu pateiktume klausimą referendumui, tai tas galėtų vykti drauge“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Jis pažymėjo, kad kol kas tai – tik jo nuomonė.

Pasak V. Pranckiečio, papildomas klausimas referendume galėtų pakelti dėl dvigubos pilietybės balsuojančių piliečių skaičių. Būtent galimas per žemas referendume balsuojančių aktyvumas kelia susirūpinimą dvigubos pilietybės išplėtimo siekiančiai išeivių bendruomenei.