V. Mitalas apie ginčą su Kinija: Lietuvai reikia tęsti pradėtą užsienio politiką

„Manau, tai reikia tęsti, nors Kinija vienaip ar kitaip rodys nepritarimo ženklus. Turime svarbių sąjungininkų, partnerių. Jeigu mums pavyks su jais sukoordinuoti, kad mes tarptautinėje arenoje nebūtume kaip vienišas karys, o būtume remiami savo sąjungininkų Europoje ir už Atlanto, tada galėsime pasakyti, kad, nepaisant sutrikimų, kuriuos dabar mes čia patiriame, vis tik dalykai susitvarko“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.

„Aš neabejoju, kad jeigu kalbame apie ekonominius nuostolius, jie nebus tokie dideli, o verslas ir tų naujų nišų atras“, – pridūrė jis.

Parlamentaro teigimu, apie galimus ekonominius praradimus dėl konflikto su Kinija diskutavusiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) buvo pateikti skaičiavimai, kad maksimalūs nuostoliai šalies bendrajam šalies produktui (BVP) galėtų siekti 0,5 proc. per ateinančius metus.

Aš neabejoju, kad jeigu kalbame apie ekonominius nuostolius, jie nebus tokie dideli, o verslas ir tų naujų nišų atras.

„Jeigu labai stipriai užsidarytų prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir Kinijos, tai galėtų turėti iki pusės procentinio punkto sumažėjimą Lietuvos BVP augime kitais metais. Čia trumpuoju laikotarpiu. Viena vertus, skaičius vis tiek yra svarbus, bet jis nėra toks, kuris kažkaip esmingai keistų Lietuvos ekonomikos sveikatą“, – prognozuoja V. Mitalas.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Lietuvos gamintojai pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Vėliau žiniasklaidoje skelbta, kad Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja dėl Kinijos veiksmų kitais metais galintys prarasti apie 300 mln. eurų.

Kinijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkritį Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.