V. Landsbergis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo specialiai bloginami

Buvęs valstybės vadovas konservatorius Vytautas Landsbergis atmeta Lenkijos Senato pirmininko priekaištus dėl dvišalių santykių problemų, ir teigia, kad jie buvo bloginami sąmoningai.

Taip buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis komentavo Lenkijos Senato pirmininko Bogdano Borusewicziaus (Bogdano Borusevičiaus) antradienį Vilniuje išsakytas mintis, esą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologai atkūrė prieškaryje vyravusį priešiškumą Lenkijai.

„Aš manau, kad tai neatitinka tikrovės (…). Atkuriant Lietuvos Respubliką po Sovietų Sąjungos, mūsų santykiai buvo labai geri, nieko panašaus į tai, kad būtų norima atkurti prieškarinius modelius“, - BNS antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys V.Landsbergis.

Jis priminė, jog su Sąjūdžio delegacija pats vyko į Varšuvą, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl Lietuvos-Lenkijos santykių. Tačiau dvišaliams santykiams, pasak jo, kliudė Vilniaus krašto vietos savivaldybių atstovai.

„Aišku, mes turėjome prieš akis tikrovę, kad dalis Lietuvos lenkų buvo veikiami senosios komunistinės nomenklatūros. Ta nomenklatūra buvo rajonų savivaldybių valdžia. Jie kalbėdavo lenkų vardu ir tai nebuvo draugiškas kalbėjimas atkurtos Lietuvos adresu. Bet Lietuva stengėsi palaikyti tolerantiškus santykius, minkštinti juos, neatsakant į išpuolius“, - sakė V.Landsbergis.

„Su šia valstybe santykiai buvo labai geri ir nepažeidžiami. Klausimas, kodėl tam tikru metu jie pradėjo blogėti. Matau vieną atsakymą: jie buvo specialiai bloginami“, - pridūrė ilgametis konservatorių vadovas.

Apie prieškarinio ideologijos atkūrimą Lietuvoje B.Borusewiczius pareiškė per paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

„Lietuva, statydama savo valstybingumą - profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybingumo instruktorius - atkūrė jį kartu su prieškario ideologija. Prieškaryje ji buvo visiškai suprantama, nes buvo konfliktas dėl Vilniaus, tačiau pokaryje ta ideologija jau yra visiškai nepagrįsta. Bet ji buvo kažkokiu būdu atkurta. Manau, tai yra (blogų santykių) priežastis“, - sakė Lenkijos Senato pirmininkas, kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius.

Kalbėdamas su BNS, V.Landsbergis taip pat sakė, kad prieš savaitę socialdemokratų pasiūlyti teisės aktų pakeitimai, kurie leistų rašyti pavardes asmens dokumentuose nelietuviškais lotyniško alfabeto rašmenimis, nebūtinai padėtų dvišaliams santykiams.

„Tie įstatymai galėtų padėti, galėtų dar labiau paaštrinti santykius, sunku pasakyti, kaip jie būtų svarstomi, su kokiais komentarais, kokie tikslai ryškėtų“, - sakė jis.

V.Landsbergio teigimu, susipriešinimą galėtų paskatinti įstatymai, kurie leistų nelietuviškai rašyti vietovardžius tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse.

„Kokios būtų tokios dalies Lietuvos išskyrimo, kad čia kitokia Lietuva, psichologinės pasekmės, nedrįsčiau spėlioti. Tuo labiau, jei savivaldybių valdžia pradės nurodinėti ir įsakinėti, kaip kas turi būti rašoma. Juk yra gana lietuviškų regionų ir toje rytų Lietuvoje, kur jei kas nors pradės primesti vietovardžių rašymą ne tik lietuviškai, gali būti ir nepatenkinti, ir suerzinti“, - sakė jis.