V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ (interviu)

„Šiandien, manau, ir valdančioji koalicija, ir Vyriausybė daro tikrai daug, kad pasitikėjimas sprendimais būtų labai didelis“, – interviu Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad cinizmu ir politiniais išskaičiavimais pasižymėjo būtent anksčiau valstybės vadeles laikiusi „valstiečių“ dominuojama valdžia.

Pasak jos, vertinant dabartinės valdžios priimtus sprendimus dėl pandemijos valdymo, būtina suprasti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis Vyriausybei tenka darbuotis. Todėl, pažymi liberalė, kritika, kuri Ingridos Šimonytės Ministrų Kabinetui atkeliauja iš opozicijos ar Prezidentūros, turėtų būti pirmiausiai konstruktyvi.

Parlamento vadovė Eltai duotame interviu atskleidė, kaip vertina esamą situaciją valdančiosios daugumos gretose ir bendradarbiavimo kokybę su opozicine „valstiečių“ frakcija. Kalbėdama apie valdančiuosius ji pažymėjo pernelyg nesureikšminanti pasigirdusių svarstymų apie I. Šimonytės trintis su konservatorių frakcija, o komentuodama Laisvės partijos darbą koalicijoje neslėpė, kad į Aušrinės Armonaitės vedamos politinės jėgos „jaunatvišką entuziazmą“ Liberalų sąjūdis žiūri su „geranoriška šypsena“.

Kalbėdama apie santykius su opozicija V. Čmilytė-Nielsen atsiliepė pozityviai. Daugiau klausimų Seimo pirmininkei kilo tik dėl šešėlinės „valstiečių“ Vyriausybės darbo prasmingumo bei jos vadovo Ramūno Karbauskio pastabų apie „tris nesusikalbančias moteris valdžioje“. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, viešojoje erdvėje vis pasigirstantys pasisakymai, kai moteriškumas pastatomas priešpriešiais racionalumui bei politinei lyderystei, rodo, kad Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, jog vyrai yra patikimesni vadovai. Tačiau, tikina politikė, tokiam samprotavimui tiesiog nėra jokio pagrindo, nes vyriškos lyties R. Karbauskis, priminė ji, dar ne taip seniai negalėjo susišnekėti su kitu vyru – buvusiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Apskritai, daro prielaidą V. Čmilytė-Nielsen, tokie „valstiečių“ lyderio pareiškimai tiesiog paaiškina, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys yra tokios tylios.

„Jos, matyt, Ramūnui Karbauskiui nuotaikos gadinti nenori“, – sakė Seimo vadovė.

Jos, matyt, Ramūnui Karbauskiui nuotaikos gadinti nenori.

– Pandeminė situacija tapo savotišku lakmuso popierėliu vertinant tiek buvusios, tiek ir dabartinės valdžios bei Vyriausybės darbą. Ponia pirmininke, Jūsų nuomone, kaip tvarkosi dabartinė valdžia su iššūkiais, kuriuos sukėlė koronavirusas?

– Pradėsiu nuo to, kad kadencijos pradžia sutapo su ypač sudėtingu antrosios bangos laikotarpiu – iš esmės piku. Akivaizdu, kad pirmųjų mėnesių pagrindinis darbas buvo sumažinti susirgimų ir mirčių skaičių. Tai pavyko suvaldyti. Dabar dėl naujosios COVID –19 atmainos situacija vėl sudėtinga. Bet, manau, žvelgiant į tai, kokie iššūkiai iškyla šiuo laikotarpiu Vyriausybei, aš jos padarytą darbą ir padarytus sprendimus vertinu pozityviai. Manau, kad tikrai yra pagrindo tai daryti. Situacija yra beprecedentė. Ji yra labai neapibrėžta ir, aš manau, kad tas darbas turėtų būti gerai vertintinas.

– Tačiau labai daug strėlių Vyriausybei lėkė dėl komunikacijos. Pati premjerė sakė, kad kas tik dėl komunikavimo nekritikavo jos vadovaujamo Ministrų Kabineto. Kita vertus, nemažai klausimų sulaukė pastarosios savaitės sprendimas, kai, priešingai nei buvo aiškinta anksčiau, kad atlaisvinimai bus, jei mažės užsikrėtimų, padaryta tarsi atvirkščiai. Užsikrėtimų statistikai negerėjant buvo priimtas sprendimas karantiną atlaisvinti. Jūs matote visame tame klaidos elementų? Juolab kad tiek opozicija, tiek prezidentas ne kartą sakė, kad atlaisvinimų reikėjo jau anksčiau.

– Ne, aš klaidos nematau. Juk tai nėra tikslusis mokslas. Šioje situacijoje nėra vienos laiminčios strategijos, nėra taip, kad tu laikysiesi vienos krypties ir būtinai rezultatas bus toks, kokio tikiesi. Akivaizdu, kad yra labai daug nenumatytų veiksnių: naujos atmainos, žmonių nuotaikos, pandeminis nuovargis, nenoras laikytis apribojimų... Kitas dalykas, į kurį, manau, pamirštama atkreipti dėmesį, yra vakcinavimo tempai. Lyginant su žiemos mėnesiais, mes turime per 20 proc. žmonių, paskiepytų pirmąja vakcina. Žinoma, tai negarantuoja visuomenei imuniteto plačiąja prasme, tačiau padeda mums tikėtis, kad vakcinavimo tempams nelėtėjant ir suvakcinavus tiek vyresnio amžiaus, tiek rizikos grupei priklausančius jaunesnius žmones, mes turėsime mažiau sunkių ligos atvejų ir mirčių, net jei susirgimų skaičius šiek tiek didės. Tad aš suprantu Vyriausybės sprendimų logiką, aš ją pateisinu. Situacija yra tikrai sudėtinga, nes reikia subalansuoti visiškai skirtingų visuomenės grupių interesus.  

– O šiame balanse buvo svarbus akcentas smuktelėję Vyriausybės reitingai?

– Aš manau, kad praėjus penkiems mėnesiams po Seimo rinkimų tikrai ne apie reitingus yra galvojama, o apie išvairavimą iš labai sudėtingos situacijos. Mes dabar galime kalbėti apie šviesą tunelio gale, apie vasarą, kai turėsime ir masinę vakcinaciją ir, tikėkimės, plano paskiepyti 70 proc. gyventojų realizavimą. Šis galutinis tikslas nėra taip toli, tad, manau, dabar ne apie reitingus eina kalba, o apie tai, kaip su mažiausiais praradimais išeiti iš situacijos.

– Jūs teigiate, kad ši valdžia labiau žiūri į tai, kaip daugėja pasiskiepijusių žmonių, o ne į tai, kaip didėja nepasitenkinimas valdžia?

– Aš manau, kad neabejotinai ši valdžia žiūri į kasdienių mirčių skaičių. Aš tą žinau. Statistika, kuri rodo, kiek per dieną miršta žmonių, kiek yra sunkių susirgimų, kiek yra užpildyta lovų – tokia statistika yra svarbi, o ne tai, kokios apklausos yra. Tai yra tiesiog nesulyginamų svorių dalykai.

Aš manau, kad praėjus penkiems mėnesiams po Seimo rinkimų tikrai ne apie reitingus yra galvojama, o apie išvairavimą iš labai sudėtingos situacijos.

– Bet politikoje valdžios populiarumas ir palankus vertinimas yra vienas iš įrankių, kad visuomenė jos priimamais sprendimais pasitikėtų, kad jų nekvestionuotų ir kad jų laikytųsi. Galbūt galima net kelti klausimą, ar nepopuliari valdžia gali tinkamai užtikrinti svarbių klausimų įgyvendinimą.

– Taip, bet aš manau, kad yra gerokai per anksti kalbėti apie šią valdžią kaip nepopuliarią. Aš manau, kad mes kaip tik matėme didelį cinizmą ar politinio išskaičiavimo pavyzdį praėjusį rudenį. Tuomet, priešrinkiminiu laikotarpiu, valdžios sprendimai, susiję su pandemijos valdymu, buvo atidėliojami. Iš esmės situacija buvo paleista ir tuo momentu buvo labai daug klaidų padaryta. Šiandien, manau, ir valdančioji koalicija, ir Vyriausybė daro tikrai daug, kad pasitikėjimas sprendimais būtų labai didelis. Kita vertus, premjerė, kuri ant savo pečių yra užsikėlusi didžiulę naštą, nebijo pripažinti klaidų ir, esant reikalui, nebijo atsiprašyti. Aš matau tai kaip labai didelę vertybę.

– Kartkartėmis viešojoje erdvėje šmėsteli informacija apie valdančiųjų trintis. Dar neseniai kalbėta apie premjerės trintis su konservatorių frakcija. Ar tai Jums kelia nerimą?

– Taip, tokia informacija šmėsteli. Bet natūralu, kad ieškoma intrigos, ir tai visiškai suprantama. Tačiau tai nerimo man ypatingo nekelia, natūralu, kad mūsų partijose ir frakcijose kartais nuomonės išsiskiria ir ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir frakcijų viduje. Mes turime diskusijas vienu ar kitu klausimu, dėl vieno ar kito kandidato... Apskritai aš nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų kitaip demokratinės organizacijos veikti. Taigi tikrai nenorėčiau, kad koaliciją sudarytų partijos, kuriose balsuojama pagal vado nurodymą.

– Buvo pasirodę samprotavimų apie tai, kada premjerė Ingrida Šimonytė svarstytų nebevadovauti Vyriausybei. Kaip sakė pati Ingrida Šimonytė, toks variantas tarsi teoriškai įmanomas esant vienai aplinkybei – jeigu ji prarastų valdančiosios daugumos palaikymą. Jūs įsivaizduojate tai kaip galimą variantą realybėje: štai valdančioji dauguma nustoja pasitikėti I. Šimonyte ir premjerė nusprendžia trauktis? Ar visgi tai yra tokio lygio hipotetinis scenarijus, apie kurį galima tik pakalbėti?

– Aš matau premjerės pasakymą kaip visiškai akivaizdaus fakto konstatavimą: jei nebus koalicijoje pasitikėjimo ja, ji trauksis. Tai yra suprantama ir tą diktuoja demokratinio veikimo logika, tačiau apie tai dabar kalbėti nematau jokio pagrindo.

– Laisvės partija ne ką rečiau atsiduria diskusijų epicentre. Opozicija dažnai ją kritikuoja pašiepiamai, įvesdama „TikTok“ žanrą... Kaip Jūs regite Laisvės partijos darbą. Ar ši nauja politinė jėga įsivažiavo Vyriausybėje ir Seime?

– Tai yra mūsų koalicijos partneriai, daugeliu klausimų mūsų nuomonės sutampa, yra ir klausimų, kuriais mes kitokį raiškos būdą pasirenkame. Tad taip juos ir vertinu, kaip koalicijos partnerius, su kuriais mus sieja konstruktyvaus darbo siekis.

– Jūsų partijos kolega, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ponas Gentvilas sakė, kad Laisvės partijos elgesys yra „jaunatviškai karštakošiškas“. Esą dėl to, kad Laisvės frakcija teikė nesuderinusi projektus dėl neapykantos kalbos, dėl lyties keitimo. Pasak Gentvilo, dėl tokio „džiazavimo“ buvo galima sukelti sunkumų esminiams projektams, kaip partnerystės įstatymo įgyvendinimas. Jūs sutiksite su Gentvilu, kad kolegos turi to jaunatviško karštakošiškumo?

– Aš galėčiau sakyti, kad koalicijoje, be abejo, tariamės. Geriausiai, kad pavienės iniciatyvos nekliudytų bendram darbui. Tokio darbo koalicijoje mes ir siekiame. O Eugenijus, kalbėdamas apie Laisvės partiją, puikiai prisimena, kaip mes Liberalų sąjūdį pristatome – kad mes esame gyvenimo užgrūdinti realistai. Tai taip, to jaunatviško entuziazmo... Į tą jaunatvišką entuziazmą mes žiūrime su tokia geranoriška šypsena.