Seimo pirmininkė apie migrantų krizės valdymą: turime išlaikyti ir Lietuvos reputaciją

„Per neeilinę sesiją ketiname svarstyti du pagrindinius paketus. Vienas yra susijęs su kariuomenės įgalinimu, su papildomų galimybių suteikimu. Kitas paketas susijęs su fizinio barjero statybomis, viešųjų pirkimų supaprastinimu, kas galėtų sudaryti visas prielaidas tą fizinį barjerą pastatyti kuo greičiau ir sklandžiau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mes patiriame ne šiaip migrantų krizę, ne šiaip migracijos bangą, tačiau hibridinę ataką, kuri yra akivaizdžiai organizuojama Baltarusijos režimo. Pastangos organizuojant šią ataką yra dvigubinamos arba trigubinamos. Natūralu, kad ir mes savo ruožtu imamės naujų priemonių, mėgindami atremti tą ataką, tačiau svarbiausia, kad šis veiksmas yra organizuotas, remiamas Baltarusijos“, – teigė Seimo pirmininkė.

Kaip ji teigė, valdžia jau nuo pat pirmų nelegalios migracijos iš Baltarusijos dienų reagavo į šią ataką: „Aš manau, kad nereikėtų supaprastinti mūsų reakcijų. Aš manau, kad reakcijos buvo nuo pat pradžių, nuo pat pirmųjų savaičių migrantų bangos suaktyvėjimo, ir buvo adekvačios, kvietėme neeilinę sesiją, keitėme įstatymų projektus, keitėme tam tikrą reguliavimą, tačiau mes taip pat susiduriame su aktyvėjančiais veiksmas, žmonių kontrabandos kanalu per mūsų sieną. Tie veiksmai yra labai intensyvūs ir natūralu, kad ir mes turime derinti savo atsaką, labiau saugoti sieną, tęsti politines, diplomatines priemones, kalbėti su savo sąjungininkais, kas taip pat yra daroma. Lietuvoje apsilankė jau ne vienas aukštas Europos Sąjungos pareigūnas, savo akimis įsitikino, kas vyksta mūsų pasienyje. Daugelio valstybių palaikymą mes turime ir toliau kreipsimės pagalbos ir paramos, kadangi ši ataka, šie veiksmai nėra nukreipti vien tiktai prieš Lietuvą, bet ir prieš Europos Sąjungą“.

Manau, kad nereikėtų stebėtis tuo, kad vienoj ar kitoj srity pasidaro akivaizdžios klaidelės ir spragos, nes su tokiu iššūkiu mes dar niekada nebuvome susidūrę.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, nelegalių migrantų prašymų pabėgėlių statusui suteikti nagrinėjimai yra maksimaliai sutrumpinti: „Tikiuosi, kad netrukus prasidės ir grąžinimai tų migrantų, kurie neturi pagrindo gauti pabėgėlių statuso čia, Lietuvoje. Šią savaitę buvo imtasi naujų priemonių neįleisti nelegalių migrantų, juos raginti kreiptis į oficialius punktus arba į ambasadas. Tai yra nauja priemonė ir ji kol kas atrodo veiksminga. Taip pat mes turime ir toliau stiprinti sieną – statyti fizinę sieną ir didinti pareigūnų ir ją saugančių žmonių skaičių. Tam reikėtų pasiteikti galbūt ir Šaulių sąjungą, jau nekalbant apie kitų tarnybų pareigūnus. Manau, kad nereikėtų stebėtis tuo, kad vienoj ar kitoj srity pasidaro akivaizdžios klaidelės ir spragos, nes su tokiu iššūkiu mes dar niekada nebuvome susidūrę“.

Kaip sakė Seimo pirmininkė, šiuo metu pareigūnams, saugantiems sieną, darbo užmokesčio pakelti galimybės nėra, tačiau galbūt jiems bus mokamos premijos: „Tiesiog šiandieną mes turime didžiulį fokusą, susikoncentravimą į šios srities pareigūnus, kuriems tikrai šiandieną tenka didžiulis krūvis, jie yra pirmose taip vadinamo fronto linijose – kalbu apie Sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, kurie dirba tikrai nesustodami, apie Migracijos departamento pareigūnus. Natūralu, kad pajėgumai turės būti didinami, galbūt reikės galvoti apie papildomas premijas“.

Ji teigė, kad nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimui pagrindo kol kas nėra: „Nepaprastoji padėtis yra viena iš galimybių, jos būtinybė yra analizuojama. Šiandien, mano manymu, tai nėra būtinas žingsnis, nes tai, ko reikia, gali būti išspręsta ir keičiant kitus įstatymus be nepaprastosios padėties“.

Nelegaliai migracijai stabdyti, anot V. Čmilytės-Nielsen, „yra rengiamos priemonės, kurios, manyčiau, yra adekvačios dabartinei situacijai. Jeigu ji keisis, jeigu bus iš režimo nauji ėjimai, naujos, kitokio pobūdžio atakos, natūralu, tada ir mes ieškosime kitokių priemonių. Mes šiuo atveju nesame ta pusė, kuri atakuoja, mes esame ta pusė, kuri patiria ataką. Natūralu, kad mes ieškome būdų veiksmingai ją atremti. Tą darome visais įmanomais būdais. Svarbu prisiminti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, kad  mes gerbiame ir žmogaus teises, ir tarptautines konvencijas. Imdamiesi reakcijos priemonių, mes turime taip pat išlaikyti ir Lietuvos reputaciją, ir savo sąjungininkų pagalbą“.

„Apie sankcijas Europos Sąjungos mastu Baltarusijai Lietuva kalba nuolatos. Mes esame vieni iš tų, kurie labiausiai ir aktyviausiai pasisako už tas sankcijas. Manau, kad būtų svarbu, jog tai Būtų Europos Sąjungos veiksmas, natūralu, kad jei šie Baltarusijos agresyvūs veiksmai mūsų atžvilgiu nesustos, Europos sąjungos mastu mes turėsime ir nauju sankcijų. Nereikėtų būti naiviems ir manyti, kad su tokio pobūdžio krize, su tokio pobūdžio iššūkiu mes galėsime susidoroti vieni“, – kalbėjo ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat trumpai aptarė ir koronaviruso situaciją Lietuvoje ir galimą karantiną nepasiskiepijusiems. Anot jos, dalis žmonių, kurie yra nepasiskiepiję ar nepersirgę, negalės naudotis dauguma paslaugų: „Galbūt ne visos skatinimo ar raginimo priemonės dar yra išnaudotos, tačiau neišvengiamai mes šiandieną turėdami tik apie 50 proc. pasiskiepijusių žmonių, turime galvoti ir apie interesus tų, kurie pasiskiepijo. Tai yra, blogėjant skaičiams, nesiųsti visų į dar vieną uždarymą, į dar vieną karantiną, bet apsaugoti tuos žmones, kurie buvo atsakingi savo, savo artimųjų ir visos visuomenės atžvilgiu. Iš to ir gimsta tie sprendimai dėl nepasiskiepijusių karantino“.

Vis dėlto lieka neaišku, kas bus su nepasiskiepijusiais Seimo nariais. „Mes su Seimo valdybos nariais aptarinėjome pasirengimą rudens sesijai. Daugėjant užsikrėtimų skaičiui, Seimas turėtų rodyti saugaus darbo pavyzdį. Kol turime kontaktinius Seimo posėdžius, neabejotinai turime galvoti apie tai, kaip dirbti saugiai. Aš pati, visa mano valdyba raginsime Seimo frakcijas, kad paragintų visus Seimo narius. Aš neskubėčiau kalbėti apie neįleidimą į Seimą, pirmiausia aš noriu apeliuoti į visų Seimo narių sąmoningumą ir atsakingumą, ir vėliau žiūrėsime, kokia bus situacija, kokie bus skaičiai pasiskiepijusių ir turinčių imunitetą. Jei raginimai nepadės, svarstysime, kokiomis kitomis priemonėmis užtikrinti saugų Seimo darbą“, – aiškino ji.