- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ryškėja ir nauji merų įgaliojimai, Seimo valdyba sudarys specialią darbo grupė pataisoms parengti, sako parlamento vadovė.
Ji pranešė po susitikimų su Seimo frakcijų atstovais parengusi savivaldybių institucinės sąrangos modelio preliminarias gaires.
„Pagal jas meras būtų savivaldybės vadovas. Kartu jis pirmininkautų tarybai (nuolat arba tam tikrais įstatyme numatytais atvejais), bet pats nebūtų tarybos narys“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį pranešė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, merai išsaugotų iš esmės visus dabartinius įgaliojimus: sudarinėtų tarybos posėdžių darbotvarkes, taip formuodami tarybos darbą pagal aktualijas ir tikslus, teiktų tarybos sprendimų projektus, taip pat priimtų, atleistų savivaldybės įstaigų vadovus ir pan.
Pagal jas meras būtų savivaldybės vadovas. Kartu jis pirmininkautų tarybai (nuolat arba tam tikrais įstatyme numatytais atvejais), bet pats nebūtų tarybos narys.
„Tik patys nebalsuotų taryboje, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną tai nesuderinama su savivaldybės tarybos narių lygiateisiškumu“, – tvirtina parlamento vadovė.
Pasak jos, vis dėlto dar reikia rasti atsakymus į daugelį kitų klausimų, pavyzdžiui, ar suteikti merui veto teisę, kokius savivaldybės pareigūnus jis galėtų skirti, kas turėtų pavaduoti merą, ar verta sustiprinti mero įgaliojimus ir pan.
Visi merų įgaliojimai bus nustatyti Vietos savivaldos įstatyme, jo projektą rengs Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.
Kaip ir planuota, Konstitucijoje bus įtvirtintas tik pats merų tiesioginių rinkimų principas.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, priimti Konstitucijos pataisas planuojama pavasario sesijoje.
„Kodėl pavasarį? Todėl, kad šiuo metu šalyje yra nepaprastoji padėtis. Jos metu Konstitucijos keisti negalime. Kovą, tikiuosi, nepaprastosios padėties nebereikės ir bus galima ramiai balsuoti. Viešai nerimaujantieji, kad galime nespėti, šiek tiek spekuliuoja emocijomis – 2022 metų pavasario sesijoje laiko tikrai užteks dviem balsavimams, kad 2023 metais pasitiktume jau su Konstitucijai neprieštaraujančiais merų rinkimais“, – nurodo parlamento vadovė.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Visų parlamentinių partijų atstovai yra už tiesioginius merų rinkimus, tačiau nesutaria, kokius įgaliojimus jis turėtų turėti.
Seimo pavasario sesija prasidės kitų metų kovo 10 dieną.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...
-
Prezidentūra: Vakarų valstybių atsparumas propagandai privalo būti didesnis1
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propaganda dėl Kaliningrado tranzito klausimo prasiskverbė į Vakarų valstybes. ...
-
Prezidento patarėjas ragina mokytis iš pastabų dėl migrantų, bet jų nedramatizuoti
Tarptautinėms institucijoms išsakius kritikos Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina mokytis iš pastabų, tačiau jų nedramatizuoti. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi tęsti ir stiprinti ekspertinę paramą Ukrainai
Lietuva yra pasirengusi tęsti ir stiprinti ekspertinę paramą Ukrainai, tvirtina premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas. ...
-
Pagėgių mero kandidatė į administracijos direktores naujajai daugumai neįtiko
Siekiantis išvengti tiesioginio valdymo, Pagėgių meras liberalas Vaidas Bendaravičius patyrė dar vieną fiasko: naujoji dauguma atmetė jo į administracijos direktorės pareigas pasiūlytos buvusios vietinės viešosios bibliotekos direktor...
-
Valdantieji susitarime dėl užsienio politikos sušvelnino retoriką dėl Kinijos2
Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė džiaugiasi, kad nuo kovo mėnesio rengtas susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos, pasak jos, pasiekė savo baigiamąją stadiją ir buvo dar kartą atiduotas dokumentą rengusių partij...
-
Dėl grasinimų A. Širinskienei pradėtas tyrimas – Seimo narė kreipėsi ir į Vadovybės apsaugą6
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Seimo narei Agnei Širinskienei. Savo ruožtu parlamentarė teigia, kad dėl situacijos kreipėsi ir į Vadovybės apsaugos tarnybą. ...
-
Šešėlinė „valstiečių“ vyriausybė prašys G. Nausėdos vetuoti sveikatos reformą2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė vyriausybė ketina prašyti prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo priimtus įstatymus, reglamentuojančius sveikatos reformą. ...
-
I. Šimonytė su EK vadove aptarė paramą Ukrainai, žingsnius šaliai siekiant ES narystės2
Premjerė Ingrida Šimonytė Šveicarijoje su Europos Komisijos vadove aptarė paramą Rusijos karo griaunamai Ukrainai, būtinybę toliau spausti Maskvą Europos Sąjungos (ES) sankcijomis. ...
-
Nesutaria, kaip vertinti G. Landsbergio atostogas: S. Skvernelis sako, kad valstybė nesugrius25
Opozicija skirtingai įvertino užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sprendimą, tęsiantis krizei dėl Kaliningrado tranzito bei tvyrant geopolitinei įtampai dėl Rusijos tęsiamo karo Ukrainoje, išeiti atostogų. ...