V. Čmilytė-Nielsen: 25 metų amžiaus ribą rinkimuose į parlamentą taiko tik trys kitos ES valstybės

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad jos inicijuotos Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę į parlamentą kandidatuoti sulaukus 21 metų amžiaus, sulauks reikiamų 94 balsų.

Kaip aiškina Seimo pirmininkė, 25 metų amžiaus riba yra didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba Europos Sąjungos valstybėse, ir toks aukštas amžiaus cenzas yra numatytas tik Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lietuvoje.

„Šiandien pagal galiojančią tvarką mes turime skirtingą amžių kandidatavimui skirtinguose rinkimuose. Savivaldos rinkimuose galima jau nuo 18 metų, Europos Parlamento rinkimuose – nuo 21, o pagal Konstituciją į parlamentą galima kandidatuoti tik nuo 25 metų. Pagal šią nuostatą Lietuva yra likusi viena iš keturių ES valstybių, kuriose yra toks aukštas amžiaus cenzas“, – ketvirtadienį, prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus, sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, po konsultacijų su jaunimo politinėmis organizacijomis buvo nuspręsta, kad kandidatavimo į nacionalinį parlamentą amžiaus riba turėtų būti suvienodinta bent jau su cenzu, kuris taikomas Europos Parlamento rinkimuose.

„Konsultuojantis su jaunimo politinėmis organizacijomis, su įvairiomis iniciatyvomis, tiesiog gimė tokia idėja, kad Lietuvoje galbūt vertėtų sulyginti amžių bent jau su Europos Parlamento kandidatavimo amžiumi, nes dažnu atveju susidaro tokia gana paradoksali situacija, kai jaunas aktyvus, gabus žmogus jau gali kandidatuoti EP rinkimuose, tačiau po to vėl turi grįžti ant atsarginių suolelio“, – aiškino ji.

Parlamento vadovė atmetė kritiką, kad, priėmus tokius pakeitimus, į Seimą patektų kur kas daugiau nepatyrusių parlamentarų.

„Argumentai, kad po tokio pakeitimo Seimą užplūs 21-erių metų žmonės, visgi neatlaiko kritikos. Tiesiog, mes šiek tiek plačiau atvertumėme duris kandidatavimui, realiai dalyvavimui rinkimų kampanijose, ne tik buvimu asistentais ar pagalbininkais ir tokiu būdu irgi skatintume kuo ankstesnį ir aktyvesnį tikrą įsitraukimą į politinį gyvenimą“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Ketvirtadienį parlamentarai balsuos dėl pirmojo Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo priėmimo. Pagrindinio šalies įstatymo pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Pateikimo stadijoje šias pataisas pavasarį palaikė 88 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kai nieko daugiau neišmano,tai kurpia įstatymus,kad kuo daugiau nesubrendėliu būtų seime ir galės jais manipuliuoti priimant šalies perversmui naudingus įstatymus. Jaunimas dar turi mažai patirties,tad jais manipuliuoti ypač lengva.

Dabartinė situacija

Dabartinė situacija portretas
Parodė,kad jauniems politikams labiausiai rūpi užpakalio klausimai. Tai 21 m.žmogus dar nebus baigęs aukštojo mokslo. O kur gyvenimiškoji patirtis???

Lietuvis

Lietuvis portretas
Traukite nagus nuo mūsų konstitucijos iškrypusios bestijos čia yra tautos nubalsuota konstitucija o ne jūsų.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių