- Benas Brunalas, Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta teigia, kad nėra duomenų, jog Kinija teiktų karinę paramą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.
Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.
Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“, antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius“ per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.
Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.
Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.
Ragina imtis griežtesnių veiksmų
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Beshta pabrėžia, kad, Rusijai ir toliau tęsiant karą Ukrainoje, Vakarai privalo Kremliui pritaikyti griežtesnes sankcijas. Jo teigimu, vien pirkdama naftą Europa kiekvieną dieną Rusijai sumoka 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos šalis panaudoja tolesniems kariniams veiksmams.
„Rusijai tęsiant savo žvėriškus veiksmus prieš mūsų civilius, prieš mūsų infrastruktūrą, mes kviečiame ir raginame pritaikyti daugiau sankcijų Rusijai ir išplėsti jų sąrašą. Tokių veiksmų reikia kuo daugiau ir jų reikės tol, kol Putinas galų gale sustos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
Jo teigimu, NATO šalys privalo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, taip pat Vakarai turi stiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir karinių lėktuvų steigimą Ukrainoje. P. Beshta akcentavo, kad būtinas ir visų Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos.
Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija.
Be to, P. Beshtos teigimu, Vakarai privalo Rusijai taikyti visišką prekybos embargą, įskaitant prekybą nafta ir dujomis.
„Kadangi šiuo metu, net vykstant karui, kiekvieną dieną Europa sumoka panašiai vieną milijardą JAV dolerių, kurie yra skiriami tankų, lėktuvų, raketų įsigijimui ir tolesnei karo veiklai, privalome uždaryti visus jūrų uostus Rusijos laivams ir jų prekėms. Po visos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik visiška Rusijos ir Europos deputinizacija“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
Be to, ambasadorius kreipėsi ir į Lietuvos verslininkus, ragindamas stabdyti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija.
„Ir, naudodamasis šia proga, norėčiau paskatinti visas Lietuvos kompanijas nustoti bendradarbiauti su Rusija. Šitas karas, šita putinistinė agresija turi būti sustabdyta, ir ji turi būti sustabdyta Ukrainos žemėje“, – kalbėjo jis.
Prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO
P. Beshta akcentuoja, kad Ukrainos prioritetas ir toliau išlieka šalies integracija į NATO. Jo teigimu, Ukrainos narystė NATO padėtų apsaugoti tiek Europą, tiek Kijevą nuo išorinės agresijos.
„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO. Net ir prieš prasidedant karui mes turėjome šį realistinį vertinimą, ir tas vertinimas yra nepakitęs. NATO yra vienintelė realiai veikianti struktūra, kuri ilguoju laikotarpiu gali apginti tiek Europą, tiek Ukrainą nuo išorinės agresijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Beshta.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į NATO, prašydamas nuo karo kenčiančiai Ukrainai suteikti pagalbą. Prezidentas ragina sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai.
Dar šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje.
Antradienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis turėtų susitaikyti su tuo, kad netaps JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare, o tai yra pagrindinis Rusijos argumentas, kuriuo ji grindė savo invaziją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas teikia Seimui pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos10
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pateikė Seimui denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją. ...
-
G. Nausėda iš savo lėšų padengs apie 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų
Gegužę antrai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda iš savo lėšų padengs maždaug 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų, BNS pirmadienį patvirtino jo komanda. ...
-
Lietuva smerkia naujausią Rusijos ataką Ukrainoje
Rusijai pirmadienį paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasmerkė mažiausiai 23 gyvybes nusinešusį išpuolį ir par...
-
Politologai: po Prancūzijos rinkimų šalis susilpnės, tai nėra gera žinia Lietuvai7
Prancūzijos parlamento rinkimuose nei vienai partijai neiškovojus daugumos, šalis susilpnės ir susidurs su nestabilumu, o tai nėra gera žinia panašų požiūrį į užsienio politiką ir gynybos klausimus turinčiai Lietuvai, sako poli...
-
„Laisvė ir teisingumas“ nusprendė nesijungti į buriamas koalicijas: sąrašą ves A. Zuokas6
Mažosioms politinėms jėgoms pastaruoju metu kalbant apie būtinybę telktis į koalicijas, „Laisvė ir teisingumas“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus savarankiškai, sako šios partijos pirmininkas Artūras Zuokas. &Sc...
-
Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše – buvęs VST vadovas R. Pocius
Prieš porą metų skandalingai iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo pareigų pasitraukęs Ričardas Pocius kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatuos į Seimą. ...
-
Lietuva prašo ES finansinės paramos sustiprinti sienai su Rusija3
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė oficialiu laišku kreipėsi į už vidaus reikalus atsakingą eurokomisarę Ylva Johansson (Ilvą Johanson) dėl finansinės paramos sustiprinti Lietuvos valstybės sienos apsaugai su Rusija. ...
-
L. Kasčiūnas: kai kuriose srityse NATO reikia ne evoliucijos, o revoliucijos (interviu)15
NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Aukščiausi šalies pareigūnai dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pirmadienį-trečiadien...
-
Seimo komitetas – už LRT finansavimo susiejimą su BVP1
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkt...