- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
-
Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
Tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) liudyti kvies ir premjerą Saulių Skvernelį.
„Paprašiau pagreitinti procesus, bet komitetas priėmė sprendimą iškviesti S. Skvernelį, kitų komitetų pirmininkus, kas buvo susipažinę su informacija, apie dvidešimt žmonių“, – BNS sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Opozicijos iniciatyva trečiadienį komitetas priėmė sprendimą kviesti asmenis, kurie buvo gavę Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie I. Rozovą. Tarp jų yra ir premjeras.
Trečiadienį NSGK aiškinosi, kokių veiksmų po VSD rašto su siūlymu neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Į apklausas kviečiami ir ankstesni parlamento vadovai.
Opozicijos atstovai komitete taip pat trečiadienį pranešė pradedantys rinkti parašus dėl apkaltos komisijos sudarymo. Pasak opozicijos atstovų, turimos informacijos jau pakanka I. Rozovos apkaltos procesui pradėti.
I. Rozovos su M. Basčiu siūlė nelyginti
Seimo pirmininkas V. Pranckietis trečiadienį komisijai aiškinosi, ko jis ėmėsi gavęs VSD medžiagą apie I. Rozovą.
NSGK nariai parlamento vadovo daugiausiai klausinėjo, kodėl gavus informaciją apie M. Bastį sureaguota buvo iškart – inicijuotas apkaltos procesas, tuo tarpu I. Rozovos situacija viešumon iškilo tik po pusantrų metų.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo liudijimuose pripažino galėjęs būti aktyvesnis reaguodamas į VSD raštą, tačiau teigė, jog jo reakcija buvo kita nei M. Basčio atveju, nes „grėsmės buvo nesulyginamos“.
„Grėsmės buvo nelyginamos su Basčiu, (I. Rozova – BNS) neužėmė jokių pareigų, negavo jokios informacijos. Kad atliktume tyrimą, aš laukiau NSGK iniciatyvos bus ar nebus. Man buvo paaiškinta, ir NSGK pirmininko, kad atvejai buvo nelyginami“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas patvirtino su VSD raštu, kuriuo rekomenduojama I. Rozovai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, supažindinęs tris asmenis: pačią I. Rozovą, jos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę bei tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką.
Parlamento vadovas teigė, jog iš V. Bako išgirdęs, kad M. Basčio, kuriam remiantis VSD medžiaga buvo pradėtas apkaltos procesas, ir I. Rozovos atvejai nelyginami, ir palikęs komitetui iniciatyvą, jei norės pradėti tyrimą.
„M. Basčio atveju NSGK iš karto gavo informaciją ir iš karto galėjo imtis veiksmų, ir tyrimą (dėl M. Basčio – BNS) inicijavo NSGK“, – sakė V. Pranckietis.
Komiteto nariai klausė parlamento vadovo, kodėl panašus VSD raštas apie M. Bastį, rekomenduojantis neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, buvo paviešintas žiniasklaidai, tuo tarpu raštas apie I. Rozovą nebuvo paskelbtas.
Informacija apie I. Rozovą išaiškėjo tik po pusantrų metų, NSGK tuomet pradėjo tyrimą, M. Basčio atveju tyrimas buvo pradėtas iškart grupės Seimo narių iniciatyva.
2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.
Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.
V. Pranckietis: siekiau, kad medžiagą gautų NSGK
VSD raštą su rekomendacija neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas gavo 2018 metų sausio 19 dieną. Parlamento vadovas taip pat teigė kitą dieną dar gavęs papildomą slaptą VSD raštą, apie kurį negalintis kalbėti atvirame posėdyje.
„Su informacija supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, tada informavau frakcijos seniūnę (Ritą Tamašunienę – BNS), kad į siūlomas komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas reikės ieškoti kito žmogaus, I. Rozova negali atlikti šių pareigų, ir NSGK pirmininką V. Baką“, – sakė I. Pranckietis.
Parlamento vadovas akcentavo, kad apie pirmąjį VSD raštą dėl rekomendacijos neduoti leidimo dirbti su slapta informaciją jis informavęs NSGK vadovą, o su keliomis dienomis vėlesniu jau slaptu VSD raštu galėjo susipažinti visi NSGK nariai.
„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. (...) Papildomais mano veiksmas buvo apie tai, kad NSGK galėtų gauti informaciją“, – teigė V. Pranckietis.
„Paprašiau informacijos iš tarnybų, kad komiteto nariai ją gautų, ir jie gavo informaciją mano prašymu. Aš parašiau raštą (2018 metų – BNS) sausio 23 dieną, o vasario 2 dieną raštas (iš VSD – BNS) atėjo atgal“, – detalizavo V. Pranckietis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą3
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...