D. Trumpo pozicija – sunkiai nuspėjama
„D. Trumpo įrašas socialiniame tinkle turbūt yra bandymas parodyti, kad Ukrainai teks kažko atsisakyti. Krymas aneksuotas jau daugiau nei dešimtmetį ir šiandien galbūt sunku įsivaizduoti jį išlaisvintą, bet jo atidavimas reikštų Rusijos norų tenkinimą. Jeigu šiandien negalime įsivaizduoti Krymo išvaduoto, tai nereiškia, kad turime apdovanoti agresorių pripažindami, kad tai jo teritorija ir Europos žemėlapis gali būti nesunkiai perbraižomas. Tačiau sunku nuspėti, kas iš tiesų slypi už šių JAV vadovo žodžių“, – sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Prasidėjus deryboms, D. Trumpas pareiškė: „Bus daug pagalbos, kai kalbėsime apie saugumą. Bus daug pagalbos. Tai bus gerai. Mes būsime įsitraukę, kai to prireiks.“
JAV, anksčiau kalbėjusios apie paliaubas, dabar jau kalba apie saugumo garantus, tačiau, kaip pastebi L. Kojala, galime tik spėlioti, ką D. Trumpas supranta kaip „saugumo garantus“, ir ar jo nuomonė greitu laiku nepasikeis.
„D. Trumpo kalbos apie saugumo garantus neapibrėžtos. Europa planuoja pajėgas Ukrainos teritorijoje, kai būtų sudarytas taikos susitarimas. Tie planai jau pažengę į priekį. Anksčiau Europos planavimas buvo atsietas nuo JAV, nes amerikiečiai sakė, kad įsitraukti neketina. Vašingtono nusiteikimas rimtai svarstyti garantijas ir amerikiečių vaidmenį šiek tiek keičia situaciją. Tačiau tai, kad šiandien tokie svarstymai ant stalo, nereiškia, kad jie bus ir rytoj“, – D. Trumpo nenuspėjamumą komentavo L. Kojala.
Pats D. Trumpas derybų Vašingtone metu taip ir nepasakė, ar „daug pagalbos“ ir „saugumo garantas“ reikštų JAV karių dislokavimą Ukrainoje.
Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:
Kol kas V. Putinas nieko negavo?
Po anksčiau Aliaskoje įvykusio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo pastarojo reikalavimai išliko nepakitę: jis reikalauja Donecko ir Luhansko sričių, Rusijos suvereniteto Kryme, fronto linijos įšaldymo, garantijų, kad Ukraina niekada neprisijungs prie NATO, taip pat – kad rusų kalba Ukrainoje būtų antra valstybinė kalba.
Tačiau Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus vertinimu, tai, kad Aliaskoje V. Putinui buvo nutiestas raudonas kilimas, nereiškia, kad šie jo reikalavimai bus įgyvendinti. Jo teigimu, kol kas V. Putinas nieko negavo.
„Tai, kad V. Zelenskis ir Europos lyderiai susirinko Vašingtone, rodo, kad V. Putinui nelabai sekasi suskaldyti ir susilpninti Vakarus. Vakarų pozicija stiprėja. Vakarai labai aiškiai formuluoja, kad negalima derėtis dėl teritorijų pripažinimo, dėl narystės ES ir NATO galimybių Ukrainai užkirtimo“, – sakė A. Kubilius. Jis priduria, kad D. Trumpo derybinė taktika kartais atrodo nepriimtina ir neaiški, bet reikalai visgi „kažkur juda“.
Visgi, A. Kubiliaus vertinimu, kol kas nerealistiška tikėtis, kad okupuotos Ukrainos teritorijos bus išvaduotos. „Tenka pripažinti, kad teritorijos kurį laiką bus okupuotos, bet jos nebus pripažintos kaip Rusijos teritorijos“, – akcentavo A. Kubilius.
Jo teigimu, nors susitarti dėl taikos niekaip nepavyksta, akivaizdu, kad Rusijoje ne viskas klostosi sėkmingai. A. Kubiliaus žiniomis, gautomis iš Rusijos karo analitikų, V. Putinas norėtų nutraukti karą, bent laikinai, iki šių metų rudens.
„Kovos guldant šimtus tūkstančių savo kareivių galvas už vieną ar kitą teritoriją nėra tai, ką būtų galima vadinti didelėmis Rusijos pergalėmis. Ukrainai tai yra tragedija, bet V. Putinas savo veiksmais sukuria tragediją ir pačiai Rusijai, nes šalies vystymosi trajektorija yra neigiama“, – kalbėjo Europos gynybos ir kosmoso komisaras.
Visgi, po derybų Vašingtone aiškėja, kad karo ugnies nutraukti kol kas nepavyks.
Įžanga į derybas
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad vertindamas viešus pasisakymus ir D. Trumpo bei V. Putino kūno kalbą, mano, jog susitarimas tarp jų jau yra įvykęs, o dabar D. Trumpo tikslas – paruošti V. Zelenskį atsisakyti Krymo ir NATO perspektyvos. Vakarykštes derybas Vašingtone V. Ušackas vadina derybų pradžia ir geopolitinio santykio išvakarėmis.
Šis susitikimas yra pretekstas pademonstruoti, kad D. Trumpas čia svarbiausias, kad jis diriguoja. Tačiau kaip dirigentas – jis neturi natų.
Jo teigimu, svarbiausia derybose buvo aptarti saugumo garantijas. „Tikiuosi, kad europiečiai parodys savo ryžtą ir pagreitins Ukrainos narystę ES. Be NATO penktojo straipsnio, be amerikiečių karių buvimo Ukrainoje, neįsivaizduoju kito saugumo garanto. D. Trumpas yra pažadėjęs, kad amerikiečių karių Ukrainoje nebus, bet jis pardavinės ukrainiečiams reikalingą karinę įrangą, o tai irgi yra svarbu. Mano supratimu, derybų esmė – kad europiečiai pasakytų, kiek yra pasirengę mokėti už karinę įrangą, už JAV žvalgybos informaciją“, – svarstė V. Ušackas.
Taip pat jis pažymi, kad, deja, V. Zelenskis neturi daug pasirinkimų, nes visa galia yra D. Trumpo ir V. Putino rankose, ir kad be Amerikos diplomatinės galios ir įtakos nebūtume pasiekę šio etapo – įžangos į tikrąsias derybas.
Proceso imitacija
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas situaciją vertina skeptiškiau ir sako, kad taikos derybos Vašingtone – proceso imitacija, o ne tikras procesas, siekiant taikos. „Šis susitikimas yra pretekstas pademonstruoti, kad D. Trumpas čia svarbiausias, kad jis diriguoja. Tačiau kaip dirigentas – jis neturi natų. Viskas improvizuota, tokie procesai taip nevyksta. Manau, kad vargu, ar pamatysime konkretų rezultatą“, – profesorius pridūrė, kad D. Trumpo ir A. Putino susitikimas Aliaskoje buvo lygiai tokia pati improvizacija ir sprendimų priėmimo imitacija, kurios vienintelis tikslas – patenkinti JAV lyderio savimeilę.
Dar daugiau – T. Janeliūno manymu, D. Trumpas siekia pasitraukti iš derybų, o dabar kuria galimybes, kad turėtų moralinę teisę pasakyti, esą padarė viską, ką galėjo.
„Man regis, D. Trumpas tiesiog ruošia viešąją publiką ir ekspertus, kad pripratintų prie minties, jog taikos susitarimas jau yra faktiškai žlugęs. Matome, kad jis bando permesti kaltę V. Zelenskiui, neva V. Zelenskis turi čia pat nuspręsti, ar nori baigti karą, jam užtenka tik pripažinti Krymo okupaciją ir atiduoti užimtas teritorijas. Tai tipinis bandymas atsikratyti atsakomybės už nepavykusį derybų procesą. D. Trumpas supranta, kad V. Zelenskis nepriims tokių sąlygų. Ir tai gali būti bandymas apskritai pasitraukti iš derybų proceso. Jis tarsi ieško preteksto pasakyti, kad amerikiečiai padarė viską, ką galėjo, bet negali perlaužti V. Zelenskio, negali už jį nuspręsti, kaip turi atrodyti taika“, – skeptiškų nuotaikų neslėpė T. Janeliūnas.