- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 1 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyks tiesioginiai merų rinkimai. Pateikiame trumpą didžiųjų Lietuvos miestų apžvalgą.
Kovo 1 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyks tiesioginiai merų rinkimai. Naujienų agentūra BNS pateikia trumpą didžiųjų Lietuvos miestų apžvalgą.
Vilniuje – iššūkis A. Zuokui
Sostinės mero posto siekia 12 kandidatų, visus juos iškėlė politinės partijos. Anot politologų, nepartinius Vilniuje atbaidė nesėkmė praėjusiuose savivaldos rinkimuose.
Perrinkimo siekiantis Artūras Zuokas, vadovaujantis pernai įsteigtai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), yra turtingiausias kandidatas į merus, sukaupęs apie pusantro milijono eurų turto. Programą „Vilnius pagal Zuoką“ paskelbęs politikas žada tęsti pradėtus darbus modernizuojant Vilnių.
Patekti į antrąjį turą daug galimybių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kurio partija rinkimuose vėl dalyvauja kartu su Rusų aljansu. Ambicijų rinkimuose turi ir liberalas Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, žadantis daugiau skaidrumo ir aktyviau kovoti su korupcija. Konservatoriai po ilgų diskusijų iškėlė jauną politiką Mykolą Majauską, kuris kritikuoja dabartinę valdžią dėl skolų ir žada permainas šilumos ūkyje.
Stipriausias pozicijas šalies mastu turinčios Socialdemokratų partijos kandidatas rinkimuose yra buvęs savivaldybės administracijos direktorius, socialdemokratas Gintautas Paluckas, „darbiečiams“ atstovauja vicemeras Jonas Pinskus, partija „Tvarka ir teisingumas“ iškėlė skandalingomis akcijomis išgarsėjusį Seimo narį Petrą Gražulį. Vilniaus mero posto siekia ir pernai iš konservatorių gretų pasitraukęs Naglis Puteikis, kurį iškėlė neparlamentinė partija „Lietuvos sąrašas“.
Rinkimuose taip pat dalyvauja Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka, žaliųjų atstovė Indrė Kleinaitė ir Lietuvos liaudies partijos atstovas Vitalijus Balkus. Pastarasis nurodė esąs neturtingiausias kandidatas, turintis tik apie pusantro tūkstančio eurų turto.
Sostinės tarybos nariais pageidauja tapti daugiausia kandidatų Lietuvoje - per 730. Tarp jų yra kitose srityse žinomų veidų - liberalams atstovauja buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius, su konservatoriais ne pirmą kartą kandidatuoja aktorė Violeta Podolskaitė, su „Lietuvos sąrašu“ - ekonomistė Aušra Maldeikienė ir menininkas Gediminas Storpirštis.
Pirminiame liberalų sąraše buvusi visų laikų geriausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen negalės dalyvauti rinkimuose, nes nedeklaravo gyvenamosios vietos Vilniuje. Dėl tos pačios priežasties konservatorių kandidatų sąraše nebeliko buvusio Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio.
Kaune varžosi vienas esamas ir trys buvę merai
Vadovauti Kaunui siekia dabartinis meras konservatorius Andrius Kupčinskas ir trys buvę „laikinosios sostinės“ vadovai: kadencijos pradžioje kelis mėnesius meru buvęs liberalas Rimantas Mikaitis, 2001 metais miestui vadovavęs A.Zuoko partijos bendražygis Erikas Tamašauskas ir 2000 metais Kaunui vadovavęs ubagų karaliumi tituluojamas Vytautas Šustauskas.
Vienuolika kandidatų iškėlė politinės partijos, keturis - rinkimų komitetai.
Kauno mero rinkimuose dalyvauja du valdančiųjų atstovai Seime - socialdemokratė Orinta Leiputė ir „darbietis“ Vydas Gedvilas. Užimti aukščiausią miesto postą siekia ir penki dabartiniai tarybos nariai - „jaunalietuvis“ Stanislovas Buškevičius, rinkimų komiteto „Dirbam Kaunui“ iškeltas Gintautas Labanauskas, „Vieningo Kauno“ atstovas Visvaldas Matijošaitis, „tvarkietė“ advokatė Aušra Ručienė bei respublikonas Artūras Tepelys.
Komiteto „Kaunas plius Puteikis“ kandidatas Eligijus Dzežulskis-Duonys Kauno miesto tarybos nariu buvo 2003–2007 metais, o partijos „Profesinių sąjungų centras“ kandidatas Kęstutis Juknis turi Kauno rajono vicemero darbo patirties.
Rinkimų komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ kandidatas, radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Kristina Juozapavičiūtė – vieninteliai politinės patirties neturintys kandidatai į Kauno merus.
Nuo 2011 metų spalio Kaunui vadovaujantis A.Kupčinskas savo programoje rašo, kad nežada „tapti pranašu ar mesiju“, nes jais skelbtis gali tik nežinantys mero funkcijų. Tuo metu kiti kandidatai pažadų nešykšti: socialdemokratė O.Leiputė žada nemokamą viešąjį transportą, verslininkas V.Matjošaitis - 30 proc. sumažinti biurokratinį aparatą, S.Buškevičius - nemokamą automobilių statymą miesto centre, o G.Labanauskas - rengti miesto referendumus dėl visų projektų, kurių vertė - per 7 mln. eurų.
Kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąrašuose - per 670 asmenų. Konservatorių sąraše į tarybą yra solistas Liudas Mikalauskas, Darbo partijos - šokėjas Saulius Skambinas, su partija „Tvarka ir teisingumas“ kandidatuoja „Baltijos cirko“ vadovas Petras Variakojis, tarp liberalų kandidatų į tarybą yra gyvūnų teisių aktyvistė Brigita Kymantaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sveikina su Sąjūdžio diena: šis judėjimas tiesos sakymu išardė blogio imperiją13
Sąjūdis vien tiesos sakymu išardė blogio imperiją, šalies žmones sveikindama šio judėjimo įkūrimo 35-ųjų metinių proga sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seime bus paminėtas Sąjūdžio 35-metis5
Seime šeštadienį rengiamas Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjimas, paminint išsivadavimo iš sovietų imperijos judėjimo susikūrimą. ...
-
„Valstiečiai“ įpareigojo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius rinkimus6
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įpareigojo Seimo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus, nepaklususiems žadama neleisti kandidatuoti su partija. ...
-
R. Stefančukas: NATO investicija į Ukrainos pergalę nebus sėkminga be kvietimo jungtis
NATO valstybių investicija į Ukrainos pergalę kare su Rusija nebus visiškai sėkmingai be dar vieno svarbaus sprendimo – pakvietimo tapti Aljanso nare, penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stef...
-
Skubiai partijos tarybą sušaukti siekiantys konservatoriai surinko trečdalį reikiamų balsų5
Skubiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybą sušaukti siekiantys Vilniaus Naujamiesčio skyriaus konservatoriai kol kas surinko apie trečdalį reikiamų balsų. ...
-
Premjerė: aiškaus kelio Ukrainai į NATO neatvėrimas Vilniuje būtų pavojingas precedentas16
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepą Ukrainai bus suteiktas aiškus kelio į narystę Aljanse planas, sakydama, kad to nepadarius būtų sukurtas pavojingas precedentas. ...
-
G. Nausėda: Lietuva viršūnių susitikime sieks NATO ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo
Lietuva daro viską, jog NATO viršūnių susitikimas taptu kokybiniu lūžiu Ukrainos ir NATO santykiuose, susitikęs su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku sakė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Landsbergis: Baltijos šalių regionas tapo priešakine atsparumo linija Rusijos veiksmams8
Baltijos šalių regionas tapo priešakine atsparumo linija Rusijos hibridinėms ir kitoms atakoms, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
V. Landsbergis: gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti toliau38
Gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti dirbti toliau, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, reaguodamas į partiečių pasiūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo vadovė prašo stiprinti NATO buvimą regione, kad Lietuvoje nebūtų Bučos ir Mariupolio12
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kreipdamasi į kolegas iš NATO valstybių, prašo didinti Aljanso karių buvimą regione reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, sakydama, kad Lietuva nenori tapti „dar viena Buča ar Mariupo...