Trąšos – be dokumentų

Lietuvos gelbėtoju apsiskelbęs R.Karbauskis pagarsėjo kaip Naisių "stebūklo" kūrėjas ir mecenatas. Dabar jis – turtingiausias Lietuvos ūkininkas. Tačiau politiko verslo pradžia pažymėta įtarimais nelegalia veikla ir skirta milijonine bauda.

1998 m. pavasarį Mokesčių policijos (vėliau ji tapo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) pareigūnai dėmesį atkreipė į Alytaus geležinkelio stotyje tiesiog iš vagono prekiaujama amonio salietra. Iš Rusijos atkeliavusias trąšas tonomis mielai pirko pietryčių Lietuvos žemdirbiai. Tačiau ne vienas skundėsi, kad prekyba, kurią vykdė "Agrokoncerno" ekspeditorius, buvęs Alytaus rajono Alovės kolūkio pirmininkas Julius Truncė, nevyksta tvarkingai.

Mokesčių policijos pareigūnai surengė reidą, kurio metu nupirko trąšų. Žemdirbiais apsimetusiems policininkams J.Truncė nedavė sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderio. Todėl buvo paskirtas patikrinimas.

Mokesčių policijos pareigūnai nustatė, kad parduodant iš vagonų trąšas nebuvo išrašomos ne tik sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, bet rasta netvarkinga kasos knyga, kurioje sunku suprasti, kada ir kiek parduota produkcijos, kiek gauta pajamų. Dar paaiškėjo, kad trąšų gabenimo važtaraščiai buvo be datų, pirkėjų adresų, pavadinimų, kodų ir kitų būtinų rekvizitų.

Pagal to meto įstatymus prekių pardavimas be privalomų dokumentų buvo vertinamas kaip piktybinis mokesčių įstatymo pažeidimas. Tuometės Vyriausybės inicijuotas ir Seimo priimtas įstatymas, dar vadintas Gedimino Vagnoriaus žiauriu įstatymu, reglamentavo už tokį pažeidimą skirti pastarųjų metų bendrovės pajamų 10 proc. dydžio baudą.

Kadangi policijos pareigūnams "Agrokoncerno" atstovas J.Truncė be dokumentų pardavė trąšų už 6,008 tūkst. litų, jam buvo paskirta 500 litų bauda. Paskaičiavus bendrovės apyvartą, jai buvo paskirta 6,598 mln. litų bauda.

Teismas ieškinį atmetė

"Agrokoncerno" ekspeditorius J.Truncė jam skirtą 500 litų administracinę baudą sumokėjo. Tačiau po trijų mėnesių apsigalvojo ir surašė ieškinį Alytaus rajono apylinkės teismui, prašydamas administracinę baudą panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti. J.Truncė teigė negalėjęs skundo laiku paduoti dėl ligos, be to, buvo komandiruotėje Šiauliuose.

Dienraščiui šią istoriją prisiminęs buvęs Mokesčių policijos pareigūnas teigė, kad greičiausiai tokios taktikos J.Truncė ėmėsi norėdamas palengvinti "Agrokoncerno" padėtį. Mat jei teismas nuspręstų, kad ekspeditorius įstatymų nepažeidė, nebūtų už ką bausti ir jo darbdavių.

Vykstant teismo procesui "Agrokoncerno" atstovas viešai pripažino, jog bendrovės ekspeditorius pažeidė įstatymus ir bandė jam suversti kaltę.

R.Karbauskio tėvas Česlovas teismui pasirašytame rašte teigė: "J.Truncės neatsakingu elgesiu esame labai susirūpinę ir įtariame, jog jo veiksmai galėjo būti ir specialiai sumanyta akcija, norint išstumti "Agrokoncerną" iš Alytaus rajono, o gal ir iš apskrities rinkų."

Skundo nagrinėjimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo vilkinamas, jį išnagrinėti pavyko tik aštuntame posėdyje – sirgdavo tai J.Truncė, tai jo advokatas. Tačiau tuometis teisėjas Antanas Pilipčikas ieškinį atmetė.

Įdomi detalė: tuo metu, kai klostėsi šie įvykiai, R.Karbauskis vadovavo Lietuvos valstiečių partijai, o J.Truncė, kaip šios partijos atstovas, 2000 m. kandidatavo į Alytaus rajono savivaldybės tarybą. Nors Č.Karbauskis jį įtarė specialiai norėjusį bendrovę išstumti iš rinkos, anketoje J.Truncė nurodė "Agrokoncerne" užimantis antraeiles pareigas.

Ramus kaip tūzas

Alytaus mokesčių policija visą "Agrokoncerno" patikrinimo medžiagą persiuntė Kauno miesto mokesčių inspekcijai, nes čia buvo registruota bendrovė. Mokesčių inspektoriai pareigūnų atsiųstą dokumentaciją patikrino ir, neradę klaidų, patvirtino. Tuo nepatenkinti buvo "Agrokoncerno" vadovai – tuometis bendrovės vadovas Leonardas Grubliauskas Mokesčių policijos išvadą apskundė, tad Kauno miesto mokesčių inspekcija buvo priversta bendrovėje daryti papildomą reviziją. Tačiau ir jos rezultatai bendrovei buvo nepalankūs.

Istorijai iškilus į viešumą, tuometis ir dabartinis Seimo narys R.Karbauskis viešai teigė, kad "tas dalykas nevertas nė penkių centų" ir bauda bus panaikintaā

"Jei tai nebūtų patekę į viešumą, būtų užgesę kaip liepsnelė. Tai visiškas absurdas. Mokesčių policija rašo ką nori. Jei ji parašys, kad aš su ragais, tai ir būsiu su ragais. Jei Kauno mokesčių inspekcija žiūrės į dokumentus, turės parašyti, kad tokių kvailių, kokie yra mokesčių policijoje, reikia paieškoti. Viskas sufabrikuota nuo pradžios iki galo. Dėl šito esu ramus kaip tūzas. Žinau, kad man dėl to nereikės nė piršto pajudinti – keisti įstatymo ar daryti ką nors panašaus. Šis įstatymas yra absurdiškas", – tada viešai piktinosi politikas.

Tai visiškas absurdas. Mokesčių policija rašo ką nori. Jei ji parašys, kad aš su ragais, tai ir būsiu su ragais.

Skundus atmesdavo

Nepavykus norimos teisybės rasti Kaune, "Agrokoncerno" atstovai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Tačiau ir Vilniuje inspektoriai patvirtino, kad daugiau negu 6,5 mln. litų bauda skirta teisėtai.

Tada "Agrokoncernas" VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai. "Kauno diena" kreipėsi į šią komisiją, prašydama informuoti, koks buvo priimtas sprendimas.

"Komisija, išnagrinėjusi UAB "Agrokoncernas" skundą, 1999 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 94/113 patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 17-07/9741. Tačiau pagal tuo metu galiojusią mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su komisijos sprendimu, turėjo teisę centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos aukštesniajam administraciniam teismui.

Komisija neturi duomenų, ar toks skundas buvo paduotas, o jeigu pastarasis VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas buvo apskųstas, koks buvo priimtas teismo sprendimas dėl VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, komisija negali pateikti išsamios informacijos, koks galutinis sprendimas buvo priimtas dėl šio mokestinio ginčo. Tokius duomenis galėtų pateikti mokesčių mokėtojas arba centrinis mokesčių administratorius (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)", – Mokestinių ginčų komisijos redakcijai atsiųstame atsakyme konstatuojama, kad nenustatyta faktų, jog milijoninė bauda bendrovei buvo paskirta neteisėtai.

"Kauno diena" bandė susisiekti su R.Karbauskiu ir pasiteirauti, kuo baigėsi ši milijoninės baudos bendrovei istorija. Tačiau politikas mobiliojo ryšio telefonu praėjusią savaitę neatsiliepė.

Dienraščio pašnekovas, buvęs mokesčių policijos pareigūnas, sakė manantis, kad pagal to meto teismų praktiką tiek tuometis Aukštesnysis administracinis teismas, tiek Aukščiausiasis administracinis teismas turėjo priimti analogišką vienos iš paskutinių ir pagrindinių instancijų – Mokestinių ginčų komisijos – sprendimą, pripažinti, kad bauda skirta teisėtai bei teisingai. "Na, nebent lemti galėjo Seimo mandatas", – pašnekovas neatmetė ir tokios galimybės.

Jo teigimu, "Agrokoncerno" istorija niekuo neišsiskiria nuo kitų to laiko panašių istorijų – Mokesčių policijai teko nagrinėti ne vieną atvejį, kai įvairia produkcija iš Rusijos buvo prekiaujama be dokumentų arba juos suklastojus. "Tuo metu dar nebuvo kompiuterinės apskaitos, viskas buvo fiksuojama popieriuje. O popierius viską iškenčia – su tuo pačiu važtaraščiu, tik jau su nauja produkcija galima kirsti valstybinę sieną, prekes parduodant be dokumentų, VMI galima nurodyti gavus mažesnį pelną. Mažesnis pelnas – mažesni ir mokesčiai", – to meto prekybos vieną iš schemų dėstė buvęs pareigūnas.

Teismas patikėjo nauja versija

Tik paviešinus šią istoriją dienraštyje, pagaliau atsiliepė ir „Agrokoncerno“ atstovai. Komunikacijos atstovė Ineta Stravinskaitė-Janavičienė (Registrų centro duomenimis, ji yra ir UAB „Komunikacijos idėjos“ direktorė) pateikė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Trijų teisėjų, vadovaujamų Jono Baškio kolegija nutarė, kad VMI neteisingai buvo skyrusi „Agrokoncernui“ beveik 6,6 milijono litų baudą.

Iš 2000 metų gruodžio 5 dienos teismo nutarties matyti, kad „Agrokoncerno“ atstovai pateikė kitą versiją, nei iš pradžių buvo nustatę teisėsaugos pareigūnai. Mokesčių policijos departamento Alytaus skyriaus darbuotojai nustatė, kad bendrovės ekspeditorius Julius Truncė amonio salietrą iš vagono Alytaus geležinkelio stotyje be reikiamų dokumentų pardavė 1998 metų sausio 9 dieną. Jam už tai teismas skyrė 500 litų baudą, kurią jis ir sumokėjo. Ramūno Karbauskio tėvas Česlovas tada teismui teigė, kad „J.Truncės neatsakingu elgesiu esame labai susirūpinę ir įtariame, jog jo veiksmai galėjo būti ir specialiai sumanyta akcija (...)“.

Ginčui tarp VMI ir „Agrokoncerno“ persikėlus į teismus, bendrovės atstovai pateikė dokumentus, kad dieną prieš parduodamas be dokumentų trąšas, J.Truncė jas, kaip ūkininkas, buvo pirkęs iš „Agrokoncerno“. Taigi teismas padarė išvadą, kad bendrovės ekspeditorius be dokumentų pardavė savo trąšas.

Teismas pasisakė, kad VMI, manydama, jog šis trąšų pirkimo-pardavimo sandoris tarp bendrovės ir jos ekspeditoriaus yra apsimestinis, jį privalėjo ginčyti teisme, tačiau to nepadarė.

Užkliuvo deklaracija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis nepažeidė teisės aktų teikdamas informaciją apie turimas paskolas ir kitus sandorius savo deklaracijose.

Už sprendimą pradėti tyrimą balsavo trys nariai, jo nepalaikė komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius ir komisijos narys Saulius Katuoka.

VTEK informavo, kad aiškinsis dėl galbūt politiko nedeklaruotų galiojančių sandorių ir kitų aplinkybių, kurios privalo būti pateiktos privačių interesų deklaracijoje.

Komisija tyrimą pradėjo dėl dienraštyje "Lietuvos rytas" skelbtos informacijos, kad "valstiečių" lyderis turi dvejus prabangius apartamentus Barselonoje, du erdvius namus su baseinais Ispanijos kurortuose ir dviejų aukštų baldų parduotuvę, bet VMI pateiktoje turto ir pajamų deklaracijoje įrašyti ne visi jam priklausantys nekilnojamojo turto objektai Ispanijoje. Taip pat nebuvo deklaruota Ispanijos banke imta 629 tūkst. eurų paskola.

R.Karbauskis dienraščiui teigė, kad savo turto deklaracijoje deklaravo visus Ispanijoje turimus nekilnojamojo turto objektus.

VTEK nurodo, kad informaciją nagrinėja ne tik VMI, bet ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri turėtų aiškintis istoriją tuo pačiu aspektu, kaip ir VTEK.

Naujausioje turto deklaracijoje VMI, kuri atnaujinta sausio 21-ąją, R.Karbauskis nurodo, kad jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 1,045 mln. eurų, žemės sklypų vertė – dar 1,006 tūkst. eurų. "Valstiečių" vadovas taip pat deklaravo turintis 104 tūkst. eurų paskolą. Jo sutuoktinė deklaruotino turto nenurodė.

Žiniasklaidai R.Karbauskis nurodė, kad iš Ispanijoje veikiančio banko "Banco Popular Espanol" jis ėmė 629 tūkst. eurų paskolą ir pripažino padaręs klaidą, kad jos nedeklaravo. Ši paskola politiko deklaracijose neatsispindi iki šiol.

Šaltinis: BNS