Lietuva vis dar tikisi kompromiso dėl sinchronizavimo būdo

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos susitarimas bus svarbus ir strateginiu, ir finansiniu požiūriu.

„Vienas strategiškai svarbus projektas, kuriam įgyvendinti reikalingas visiems svarbus ir kuo skubesnis susitarimas – tai elektros jungčių tarp Baltijos šalių sinchronizacija su Lenkija. Labai norėtume, kad šio mėnesio pabaigoje Briuselyje įvyksiančioje Europos Vadovų Taryboje susitarimą dėl sinchronizacijos pasirašytų visos keturios šalys. Tai svarbu simboliškai, svarbu strategiškai, ne ką mažiau svarbu finansiškai, nes padidėtų mūsų svoris derybose su Europos Komisija“, – po keturių šalių vyriausybių atstovų susitikimo Taline pirmadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau nesutarimai toliau išlieka, BNS patvirtino premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Anot jo, Estija toliau siūlo projektą įgyvendinti per dvi linijas su Lenkija, pastaroji abejoja dėl aplinkosaugos, be to, latviai ir estai jaudinasi dėl projekto kaštų, todėl visi partneriai lauks birželio 16-ąją pristatomos dinaminės analizės studijos – ji parodys, kuris kelias efektyviausias. 

S. Malinauskas pabrėžė, kad iki birželio 28-osios, kai numatoma pasirašyti 4 šalių vadovų ir Europos Komisijos politinį susitarimą, tikimasi susitarti ir dėl techninio sprendimo.

Estijos premjeras Juris Ratas tikisi, kad susitarimas bus pasiektas laiku iki šio mėnesio pabaigos.

„Turime susitarti, padedami ekspertų, dėl sprendimo, kuris geriausias techniniu požiūriu ir kuris nepareikalaus papildomų nuolatinių išlaidų bei sumažins rizikas ir užtikrins didelį tiekimo saugumo lygį mūsų vartotojams“, – po susitikimo sakė J. Ratas.

Latvijos premjeras Maris Kučinskis teigė, kad sinchronizavimo projektui tinkamiausias būtų dviejų kintamosios srovės jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos variantas.

Premjeras S. Skvernelis anksčiau tikėjosi, jog Taline birželio 4-ąją „bus labai gera galimybė praktiškai finišo tiesiojoje sudėti taškus“.

Lietuva siūlo sinchronizavimui naudoti dabartinę 1000 megavatų dvigrandę jungtį su Lenkija. Tuo metu Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ įsitikinusi, kad sistemos patikimumui geriausia sinchronizuotis per dvi jungtis.

S. Skvernelis neseniai BNS sakė, jog tikisi rasti kompromisą su Estija, kitu atveju jis neatmetė galimybės Lietuvai projektą įgyvendinti tik su Lenkija. Anot jo, kompromisų ieškoma per ilgai.

S. Skvernelio teigimu, sinchronizavimo projektas yra svarbus viso regiono energetiniam saugumui.

„Energetinis saugumas tebėra svarbi visu mūsų susitikimų tema, todėl dedame visas pastangas įgyvendindami jau pradėtus ir siekdami kuo greičiau įgyvendinti kitus, gyvybiškai svarbius projektus. (...) Jau 14 metų esame ES ir NATO nariai, tačiau elektros srityje vis dar priklausome senajam BRELL ringui (žiedui – BNS). Projektas svarbus ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet svarbus visam mūsų regionui“, – pirmadienį Taline sakė S. Skvernelis.

Sinchronizavimo projektas turėtų būti baigtas 2025 metais. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.

Palaiko planus įkurti JAV bazę

Visų trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmadienį išreiškė palaikymą Lenkijos pageidavimui, kad jos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė Jungtinių Valstijų karinė bazė, kurioje būtų dislokuotas tankų divizijos dydžio dalinys.

„Estijos požiūriu, JAV buvimas Lenkijos ir Baltijos šalių regione yra svarbus. Jeigu Jungtinės Valstijos aktyviau eitų į Lenkiją, tai būtų sveikintina“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas).

Jis pridūrė, kad reikia palaikyti gynybos jungtį tarp JAV ir Baltijos šalių.

„Manau, mes visi esame suinteresuoti, kad JAV būtų mūsų regione. Tokiu būdu įgyjame papildomų saugumo garantijų, tvirtesnį atgrasymą, ir tai mes sveikiname“, – pabrėžė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Latvijos vyriausybės vadovas Maris Kučinskis sakė, kad labai svarbu laikytis nutarimų, priimtų 2016 metais Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, būtina toliau vykdyti priemones, didinančias regiono saugumą, įskaitant bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras per tą pačią spaudos konferenciją sakė, kad JAV pajėgų buvimas regione yra svarbiausias atgrasantis veiksnys, todėl reikia daugiau nuveikti, kad amerikiečių pajėgos pasiliktų.

Visų keturių šalių atstovai, dalyvavę šioje spaudos konferencijoje Taline, atsisakė pateikti vertinimų, kokį poveikį Lenkijos ir JAV dvišalė gynybos sutartis gali padaryti Vakarų šalių vienybei.

Praeitą savaitę Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) pareiškė, kad dalyvavo derybose su JAV pareigūnais dėl tūkstančių amerikiečių karių nuolatinio dislokavimo Lenkijoje atgrasymo tikslais. Šiuo metu JAV kariai Lenkijoje vykdo laikiną, bet neterminuotą misiją rotaciniu pagrindu.

Lenkija sunerimusi dėl savo ir viso regiono saugumo dėl Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir kitų priešiškais laikomų jos žingsnių.

„Mūsų pastangų rezultatas yra, kad JAV Senatas susisiekė su Pentagonu dėl nuolatinio JAV karių buvimo Lenkijoje įvertinimo, – ministras tąsyk sakė per valstybinį radiją „Radio 1“. – Toks buvimas yra labai svarbus, nes jis atgraso priešą.“

Pasak lenkų žiniasklaidos, Varšuva siekia nuolatinio JAV tankų divizijos dislokavimo ir siūlo iki 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų) pastatyti infrastruktūrai. Pasak portalo, Gynybos ministerija kreipėsi į JAV politikus ir JAV Kongresą ir pateikė jiems detalų pasiūlymą.

Lenkijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba naujienų agentūrai AP patvirtino, kad toks dokumentas buvo išsiųstas, tačiau daugiau detalių pateikti atsisakė.

Kitos regiono šalys taip pat norėtų nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo jų teritorijose, praėjusią savaitę sakė M. Blaszczakas.

2016 metų liepą per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis Aljanso priešakinių pajėgų batalionus. Taip buvo nuspręsta reaguojant į Rusijos vaidmenį Ukrainos krizėje. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.

JAV ir NATO karių Lenkijoje ir kitose regiono šalyse buvo dislokuota praeitais metais.