T. V. Raskevičius: repatriacija padėtų išlaisvinti migrantus nuo A. Lukašenkos šantažo

Apie šį siūlymą T. V. Raskevičius pranešė penktadienį savo socialiniame feisbuko tinkle. Anot politiko, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.

„Manau, kad šis pasiūlymas padėtų spręsti migracijos krizės ne tik pasekmes, bet ir priežastis. Aptarsime šį pasiūlymą frakcijoje, o vėliau svarstysime dėl siūlymo pateikimo Seime. Tikriausiai tai bus įtraukta į šios savaitės veiklą“, – pirmadienį Eltai sakė T. V. Raskevičius. 

Anot T. V. Raskevičiaus, repatriacijos galimybe būtų pasinaudojama tik susidarius humanitarinei krizei. Kaip teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tai padėtų ne tik migrantus sugrąžinti į kilmės šalis, tačiau ir taptų prevencijos priemone nuo propagandinės informacijos skleidimo.   

Šis pasiūlymas yra skirtas ne įleisti žmones į Lietuvos teritoriją, o juos išplėšti iš Lukašenkos režimo nagų, kurie yra laikomi įkaitais.

„Repatriacija turėtų būti taikoma tik humanitarinės krizės atveju, kai prie Lietuvos sienos susidarytų didelė migrantų grupė. Manau, kad vaizdai, kuriuos matėme Lenkijos pasienyje, kai pasieniečiai susidūrė su pro sieną besiveržiančiais migrantais, yra parankūs ir palankūs propagandiniams užmojams, siekiant pademonstruoti, kaip demokratinės valstybės nesilaiko teisinių principų. Būtent tokių situacijų prevencijai šie pasiūlymai ir yra skirti“, – kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas bei pridūrė, kad siūlymas neužkirstų kelio tolesniam apgręžimo politikos vykdymui.

„Pasiūlymas turėtų būti traktuojamas kaip tolesnis apgręžimo praktikos vykdymas, papildant ją repatriacijos principu. Žmonės negalėtų būti įleisti, jeigu jie nesutiktų savanoriškai grįžti į kilmės valstybę (...). Aš tik noriu pabrėžti, kad šis pasiūlymas yra skirtas ne įleisti žmones į Lietuvos teritoriją, o juos išplėšti iš Lukašenkos režimo nagų, kurie yra laikomi įkaitais“, – teigė T. V. Raskevičius. Anot jo, siūlymas Seime turėtų būti diskutuojamas plačiau.  

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

L. Kasčiūnas: siūlymo įgyvendinimas sudraskytų Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas T. V. Raskevičiaus siūlymus vertina kritiškai. Anot jo, sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis. 

„Siūlymui tikrai nepritariu. Tai yra Baltarusijoje vykstantys procesai, todėl vienintelis kelias yra iš Baltarusijos humanitarinių koridorių įgyvendinimas. Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas. 

Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos.

Baimę L. Kasčiūnui kelia ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija.  

„Negalime žinoti, nelegalūs migrantai gali prie sienos pasisakyti, kad jie nori išskristi, tačiau Lietuvoje gali pradėti kalbėti kitaip, pradėti prašyti prieglobsčio, atsirastų galimybės manipuliuoti. Yra labai daug neatsakytų klausimų, todėl vienintelė išeitis yra humanitarinis koridorius Minskas-Irakas, o ne Vilnius-Irakas“, – teigė L. Kasčiūnas. 

D. Gaižauskas: noras kilnus, tačiau tai sugadintų strategiją

NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas T. V. Raskevičiaus siūlymu taip pat abejoja. Anot jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija. 

„Mintis yra kilni ir tikrai eina suprasti jos siekius, tačiau norai yra nederinami su galimybėmis ir realiomis situacijomis. Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas. 

Mintis yra kilni ir tikrai eina suprasti jos siekius, tačiau norai yra nederinami su galimybėmis ir realiomis situacijomis. Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus.

Anot NSGK pirmininko pavaduotojo, grėsmė gali kilti ir dėl nenuspėjamų nelegaliai sieną kirtusių migrantų ketinimų. 

„Raskevičius nenumato daugelio aplinkybių. Jeigu jie gali kirsti sieną, mes neišlaikome apgręžimo politikos. Kas garantuoja, kad tie žmonės nepersigalvos ir nepaprašys prieglobsčio Lietuvoje? Tai sudarys galimybes pergudrauti ir pralaužti mūsų vykdomą apgręžimo politiką. Nežinome, kokie asmenys ir su kokiais siekiais gali kirsti sieną, todėl, mano nuomone, yra daug elementų, kurių Raskevičius tikrai neįvertina“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas.

„Kilnus noras sugadintų strategiją, kurios pagalba dabar mes atremiame migrantų invaziją į Europos Sąjungą. Pasiūlo tam tikras spragas, pro kurias vėliau gali pralįsti iš pradžių keli, o vėliau ir tūkstančiai migrantų. Pritarčiau siūlymui, kad galima ieškoti kitų humanitarinių kelių, tačiau šiam tikrai nepritariu“, – teigė D. Gaižauskas. 

ELTA primena, kad  T. V. Raskevičius penktadienį savo socialiniame feisbuko tinkle paskelbė apie siūlymus nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. 

„Atėjo metas apsvarstyti, ar Lietuvos vykdoma apgręžimo politika neturėtų būti papildyta repatriacijos galimybe, kuri leistų migrantams prieš apgręžimą, dar esant pasienio teritorijoje, pasiprašyti grįžti namo. Tai mums padėtų išvengti susitapatinimo su Baltarusijos režimo veiksmais, kuomet trečiųjų šalių piliečiai yra stumdomi tarp dviejų valstybių sienų. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, trečiųjų šalių piliečiai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją“, – teigė parlamentaras. 

„Susidarius tokiai situacijai, kai prie Lietuvos sienos be fizinio barjero būtų pristumta didelė migrantų grupė, Lietuva turėtų vadovautis apgręžimo politikos ir repatrijavimo principais. Svarbu nemėginti migrantų pasienio ruože atstumti jėga atgal į Baltarusijos teritoriją, tokiu būdu leidžiant Baltarusijos propagandiniams kanalams kaltinti mūsų pareigūnus nehumanišku elgesiu. Tokį scenarijų jau matėme prie Lenkijos pasienio. Užuot gavę „kietą“ atstūmimą, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti surenkami į transporto priemones ir gabenami į pasienio teritorijoje zonoje įrengtus „humanitarinius centrus“, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą, maistą, būtinąją medicinos pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakiusieji būtų aprūpinti svarbiausiomis priemonėmis, reikalingomis šaltu oru, ir grąžinami atgal į Baltarusijos teritoriją pagal apgręžimo principą“, – rašė jis.