Seimas antradienį apsvarstė Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas, kurios Lietuvoje įtvirtintų tiesioginius merų rinkimus.

Po svarstymo už pataisas balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Valdantieji žada, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įteisinti jau artimiausiems, kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams.

Socialdemokratų inicijuotos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos įteisintų tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Savivaldybės tarybos nariai būtų renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys - vienmandatėje apygardoje. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė savivaldybę skaidyti į daugiau smulkesnių daugiamandačių apygardų, tačiau Seimas tokią idėją atmetė.

Taip pat pritarta siūlymui keisti pradinį pataisų variantą merą rinkti vienu turu paprasta dauguma. Svarstant 69 Seimo nariams balsavus už, vienam - prieš, 7 susilaikius pritarta konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui dėl dviejų turų.

Meras vienmandatėje apygardoje tokiu atveju būtų renkamas analogiškai kaip Seimo narys - pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.

Taip pat pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti nauji rinkimai.

„Pritardami šiems projektams mes žengtume žingsnį į priekį ir pagaliau įteisintume tiesioginius merų rinkimus. Tobulo modelio turbūt nėra ir negali būti, juo labiau, kad gyvenimas parodys, bet šitam modeliui pritaria Savivaldybių asociacija, tiesioginių merų rinkimų nori visuomenė“, - balsuoti už pataisas kolegas ragino viena projekto iniciatorių socialdemokratė Milda Petrauskienė.

Prieš siūlomą modelį kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis. Seimas nepritarė jo pasiūlymui leisti gyventojams merą rinkti pažymint penkis kandidatus iš bet kurių sąrašų, o meru būtų išrenkamas gavęs daugiausiai balsų.

„Siūlau atkreipti dėmesį į geresnę rinkimų sistemą, kurią pasiūliau“, - sakė K.Masiulis.

Seimas antradienį apsvarstė ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi mero įgaliojimai, taip pat ir jo pašalinimas iš pareigų nesibaigus kadencijai. Pataisos taip pat leistų iš tarybos pašalinti ir eilinį narį.

Siūlomas modelis panašus į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą. Pagrindu pradėti mero arba tarybos nario atstatydinimo procedūrą būtų priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Ne mažiau kaip trečdaliui tarybos narių inicijavus procedūrą dėl mero ar tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, būtų sudaroma tarybos narių komisija.

Jeigu komisija pateiktų išvadą, kad yra pagrindas taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritartų, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados.

Jeigu teismas pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kilo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.