Susitarimą dėl švietimo rengianti darbo grupė posėdžiaus be valdančiųjų

Grupės vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad susirinkimas įvyks, nepaisant to, kad iš pirmininko pareigų pasitraukė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša ir daugiau nė vienas valdančiųjų atstovas grupės darbe nedalyvauja.

„Sieksime per artimiausius mėnesius Seimui pateikti susitarimo tekstą. Svarbu, kad grupės rengiamas nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo taptų ne politinių manipuliacijų objektu, o virstų ilgalaikiu ir tvariu politikų įsipareigojimu kokybiškai pakeisti šalies švietimo sistemą“, – teigė parlamentarė.

Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad susitarimo derinimas toliau tęsiamas Vyriausybėje, o opozicija bando perimti iniciatyvą galvodama „apie rinkimus, o ne apie švietimą“.

Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos ir ta iniciatyva tebėra, viskas vyksta, yra projektas, jo iš Vyriausybės niekas nepaėmė ir niekur neišnešė.

„Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos ir ta iniciatyva tebėra, viskas vyksta, yra projektas, jo iš Vyriausybės niekas nepaėmė ir niekur neišnešė“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Sausio pradžioje Vyriausybė pateikė svarstyti susitarimo projektą. Pagal jį, siūloma apsispręsti, ar siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą, visas jas, išskyrus pradines, ribotam laikui perduoti valstybės pavaldumui, ar savivaldybėms atiduoti tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą.

Dabar dauguma mokyklų pavaldžios savivaldybėms, o finansavimą joms skiria ministerija.

Vyriausybės pasiūlytame projekte taip pat siūloma sutarti, kad valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant Europos Sąjungos valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

Pas premjerą susirinkę įvairių partijų atstovai sutarė, kad Vyriausybės siūlomą susitarimo dėl švietimo projektą toliau redaguos Seimo darbo grupė, jos vadovu išrinktas parlamentinio komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. Tačiau jis netrukus iš pareigų pasitraukė.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę prie vieno stalo susodino švietimo, mokslo ekspertus bei politinių partijų atstovus ir paragino nedelsti sprendžiant švietimo problemas, nes tai nebeatidėliotinas valstybės prioritetas.