Seimo kancleris Algirdas Stončaitis tvirtina, kad skaidresnės įdarbinimo tvarkos vargiai pavyktų rasti.
„Gautuose pranešimuose nurodoma, kad nuo 2024 metų birželio mėnesio iki šiol Seimo kanceliarijoje vykdant valstybės tarnautojų konkursus, atrankas į valstybės tarnautojų pareigas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankas ir priėmimo į pareigas procedūras galimai egzistuoja ne pavienės, o sisteminio pobūdžio rizikos ir galimai įvykę procedūriniai pažeidimai“, – teigiama rašte.
STT teigia, kad pagal gautą informaciją, galimi pažeidimai galėjo būti susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečių procedūrų eiga: atrankų paskelbimo ir viešinimo reikalavimų laikymusi, atrankos ar konkurso sąlygų formulavimu, galimai nepagrįstu išimčių taikymu priimant asmenis į pareigas be atrankos ar konkurso, atrankos komisijų sudarymu, komisijų narių nešališkumo ir galimų interesų konfliktų deklaravimu.
Taip pat pažeidimų esą galėjo būti dėl pretendentų individualaus vertinimo objektyvumo, vertinimo rezultatų pagrindimo, atrankų rezultatų protokolavimo, garso įrašų ar kitų atrankos eigą patvirtinančių duomenų išsaugojimo, galutinių sprendimų dėl kandidatų priėmimo į pareigas pagrįstumo.
Rašte nurodoma, kad priėmimo į darbą Seimo kanceliarijoje tvarkose numatyta išimtis netaikyti atrankos procedūros, kai asmuo įdarbinamas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
„Pagal gautą informaciją, ši išimtis galimai galėjo būti taikoma ne vien laikiniems ir objektyviai pagrįstiems personalo poreikiams užtikrinti, bet ir kaip būdas priimti asmenis į pareigas be įprastų atrankos procedūrų, o vėliau spręsti dėl jų tolesnio įdarbinimo ar priėmimo į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje“, – nurodė STT.
Anot jos, taip pat gauta informacijos apie galimus atvejus, kai asmenys, priimti į pareigas pagal darbo sutartis ar į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje, galėjo būti susiję su viešųjų pirkimų procesais, vykdyti pirkimų iniciatorių, ekspertų ar kitas su pirkimų procedūromis susijusias funkcijas, tinkamai neįvertinus galimų jų interesų konfliktų ar kitų sąsajų.
STT prašo Seimo valdybos įvertinti esamas įdarbinimo tvarkas ir nuo 2024 metų birželio mėnesio įdarbintų asmenų pagal darbo sutartį sąsajas su Seimo kanceliarijos viešųjų pirkimų procesų valdymo užtikrinimu.
„Tokios sąsajos gali kelti korupcijos, interesų konflikto ar neskaidraus sprendimų priėmimo riziką tais atvejais, kai įdarbinti asmenys dalyvauja ar galėjo dalyvauti pirkimų inicijavimo, techninių specifikacijų rengimo, pirkimo sąlygų formulavimo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ekspertinio vertinimo, sprendimų dėl laimėtojų priėmimo ar sutarčių vykdymo priežiūros procesuose, taip pat kai jie turi ar turėjo darbo, sutartinių, finansinių, asmeninių ar kitokio pobūdžio ryšių su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiais ar dalyvavusiais tiekėjais, rangovais, subtiekėjais ar jų atstovais“, – teigia STT.
Anot jos, būtų tikslinga nustatyti, ar tokie ryšiai buvo tinkamai deklaruoti, ar imtasi interesų konflikto prevencijos priemonių ir ar šios aplinkybės neturėjo įtakos viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, objektyvumui bei priimtų sprendimų pagrįstumui.
Tarnyba taip pat prašo ją informuoti, kokių veiksmų Seimas ėmėsi ar numato imtis dėl gautos informacijos.
Pirmasis apie STT raštą Seimo valdybai pranešė naujienų portalas „15min“.
„Esu ramus“
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis trečiadienį BNS sakė, kad nėra jokio pagrindo įtarti Seimo kanceliariją dėl neskaidrių įdarbinimų.
„Tikrai esu ramus (...). Manau, kad skaidresnės sistemos kaip Seimo kanceliarijoje vargu kur surasite, – teigė jis. – Dabar jau toks yra mano reglamentavimas pasirašytas, kad į bet kokio padalinio vadovo pareigybę negali būti net siūloma be konkurso. Tik į eilinio patarėjo pareigas, kaip įstatymas ir numato, gali būti priimama tarnybinio vertinimo tvarka.“
Manau, kad skaidresnės sistemos kaip Seimo kanceliarijoje vargu kur surasite.
Anot kanclerio, pavyko pasiekti, kad konkursuose dalyvauja 20 ir daugiau pretendentų.
„Man žinomas šitas atvejis, kodėl skundžiasi, tai yra konkretus atvejis, kai buvo norima, kad be konkurso būtų paskirtas į padalinio vadovus, bet taip nebuvo ir nebus“, – sakė A. Stončaitis.
„Mes privalome užtikrinti viso personalo, visos kanceliarijos politinį neutralumą“, – pabrėžė jis.
Kancleris mano, kad skundais STT siekiama palengvinti darbuotojo priėmimo į parlamento kanceliariją tvarką.
„Siekiama, kad būtų palengvinta tvarka, ir manau, kad kartais yra interesų, kad būtų atsižvelgta kartais į politinius norus, bet tai, deja, negalima“, – sakė jis.
Parlamento vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė BNS sakė, kad STT raštą Seimo valdyba svarstys artimiausiame posėdyje.
Ji teigė pati nesulaukusi jokių nusiskundimų dėl galbūt neskaidrių įdarbinimų Seime.
Pasak parlamentarės, Seimo valdyba aptars, ir kodėl STT pati netiria jai atsiųstos informacijos.
„Apie tai turbūt irgi pakalbėsime. Jeigu tai yra prevencinis veiksmas, viskas tvarkoje. Jeigu yra kažkokia papildoma kita informacija, tą turi tvarkyti tikrai ne Seimo nariai, ne Seimo valdyba, o tam tinkamos institucijos“, – sakė ji.
Seimo kancleriu A. Stončaitis penkerių metų kadencijai paskirtas 2024 metų gruodžio 10 dieną.
Jo kandidatūrą į kanclerius pasiūlė tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Prieš tapdamas kancleriu A. Stončaitis sustabdė narystę partijoje.
(be temos)