Taip jis kalbėjo Finansų ministerijai siūlant Vyriausybei įpareigoti kiekvieną ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos, nuo kitų metų po 5 proc. mažinti išlaidas.

„Tikrai sutinku, kad viešajam sektoriui reikia rodyti pavyzdį ir ten, kur išlaidos yra nebūtinos, jas reikia karpyti. Bet niekaip neišeina suvokti, kai, pavyzdžiui, sakykime, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai sako, jog jūs turite susimažinti 10 mln. eurų ir mes dedame didžiules viltis į papildomus finansus į biudžetą iš ekonomikos augimo“, – kalbėjo Seimo vadovas.

„Tai tos ministerijos pagrindinis uždavinys yra padaryti viską, kad čia atsirastų naujų investuotojų, būtų sukurtos sąlygos, tam tikros subsidijos, tai taip pat reikalinga, kad ateitų verslai, jie vystytųsi, eksportuotų, būtų geriausios sąlygos, naujų eksporto rinkų paieška. Mes negalime pagal vieną kurpalį tempti visų“, – pridūrė jis.

Planuojama, kad vien 2026 metais suma iš sutaupytų lėšų galėtų siekti 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.

Į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus ar mažų pensijų priemokos, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokos, gydytojų rezidentų, pedagogų, pareigūnų algos, neformaliojo ugdymo ir studijų krepšeliai, Kelių priežiūros ir plėtros programa, ir kai kurios kitos išlaidos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę teigė, kad taupyti bus siekiama išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms, konferencijoms, patalpų išlaikymui ir panašiai.

Pasak jo, per ilgesnį laikotarpį taip tikimasi sutaupyti iki 1 mlrd. eurų, o šias lėšas būtų galima skirti gynybos finansavimui.

Vis dėlto dalis Ministrų kabineto narių skeptiškai vertina tokį siūlymą taupyti, teigdami, kad neturi tam resursų.

Ragina R. Puchovičių įsivertinti galimybes tęsti darbą BFK

Seimo pirmininkas S. Skvernelis ragina tiek „Nemuno aušrą“, tiek patį partijos atstovą Seime Robertą Puchovičių įsivertinti galimybes tęsti darbą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK).

Valstybė mokesčių inspekcija (VMI) yra pripažinusi „aušrietį“ vengus mokesčių pardavinėjant brangius kotedžus.

„Tai turėtų būti pačios „Nemuno aušros“ sprendimas ir tai, ką jie deleguoja į tam tikras pozicijas. Šis komitetas, kuris atsakingas už biudžetą, mokesčių rinkimą, vykdo ir Finansų ministerijos, taip pat ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parlamentinę kontrolę, reikėtų ir kolegai Robertui įsivertinti savo galimybes, ir pačiai „Nemuno aušrai“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė parlamento vadovas.

Anot S. Skvernelio, nors VMI parodė, kad yra efektyvi institucija išieškant mokesčius, pastaroji situacija atskleidžia teisinio reguliavimo spragas.

„Nežinau, ar BFK galėtų imtis lyderystės tas spragas užkamšyti ir teikti tam tikras įstatymų pataisas“, – teigė politikas.

Kaip skelbė BNS, anksčiau penktadienį Seimo konservatoriai ir liberalai paragino parlamentą pašalinti R. Puchovičių iš BFK. Kreipimąsi į S. Skvernelį pasirašė frakcijų seniūnai – Mindaugas Lingė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal Seimo statutą, komitetų sudėtį balsavimu tvirtina parlamentas, pokyčius dėl jo sudėties teikia Seimo pirmininkas.

Apie tai, kad R. Puchovičius slėpė mokesčius, nustatyta po 2022 metais VMI atlikto tyrimo. Šią žinią ketvirtadienį pranešė žiniasklaidos platforma „Redakcija“.

Po tyrimo VMI konstatavo, kad R. Puchovičius padarė žalą valstybės biudžetui ir nurodė jam sumokėti 97 tūkst. eurų nedeklaruotų mokesčių, taip pat priskyrė baudas ir priskaičiavo delspinigius.

R. Puchovičius tikina, kad pusę skolos jau sumokėjo, o dar pusę ketina grąžinti išsimokėjimo būdu, be to, dėl VMI sprendimo toliau bylinėjasi.

Neabejoja, kad Seimas pritars pasitraukimui iš Otavos konvencijos

Seimo pirmininkas S. Skvernelis sako neabejojantis, jog parlamentarai pritars Lietuvos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Manau, kad tikrai taip (Seimas pritars pasitraukimui – BNS). Galbūt bus kokių nors diskusijų koalicijos viduje, bet manau, kad irgi turėtų būti viskas gerai“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė politikas.

Jis tvirtino manantis, kad tam pritars ne tik valdantieji, bet ir Seimo konservatoriai su liberalais.

„Tai yra labai svarbus, gyvybiškas klausimas, paremtas karo praktika. Kai anoje pusėje kariaujama be jokių konvencijų, taisyklių, nesilaikant tarptautinės teisės apskritai, su tokiu potencialiu priešu reikia ruoštis kovoti taip pat visomis įmanomomis priemonėmis. Dėl to šis žingsnis yra būtinas, reikalingas ir laiku“, – sakė S. Skvernelis.

Kaip skelbė BNS, prezidentas Gitanas Nausėda siūlymą trauktis iš Otavos konvencijos Seimui pateikė penktadienį. Jis siūlo projektą svarstyti skubos tvarka.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigaliotų tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Lietuva Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteiktų savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.