„Matome įvairiausias interpretacijas, tai norisi įnešti aiškumą. Pirmiausiai – dėl koalicijos sutarties. Noriu pacituoti. Vienas iš prioritetų – tiksliau, pagrindinis pirmas prioritetas koalicijos sutartyje vadinasi „Apsaugosime gyventojus nuo išorinių grėsmių“. Ir cituoju: „Užtikrinsime karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą, kokybiškai ir laiku priimsime Vokietijos brigadą, užtikrinsime, kad Lietuvos nacionalinė divizija pasieks pilną operacinį pajėgumą, gebės veikti su sąjungininkais“. Tai reiškia, kad mes turime kadencijos laikotarpį šiuos įsipareigojimams įgyvendinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Ir sausio 30 d. Valstybės gynimo tarybos sprendimai, kurie buvo padaryti, buvo nesusiję su tuo, kad nustatyti procentą, koks reikalingas šalies gynybos finansavimui, o atliepiant karinį patarimą buvo įvertinta lėšų suma, kuri užtikrintų nacionalinės divizijos ir likusios Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgumų vystymą ir pilną pasiekimą tarp 2025-2030 metų“, – dėstė jis.

„Tai yra karinio patarimo – tai, kas numatyta koalicinėje sutartyje – įgyvendinimas. Toks karinis patarimas buvo ir tam pritarė visi VGT nariai – tame tarpe ir ministras pirmininkas, ir krašto apsaugos ministrė, ir Seimo pirmininkas ir šalies prezidentas“, – tęsė S. Skvernelis.

Be to, pažymėjo Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis, VGT posėdyje buvo kalbama apie konkretų reikalingą finansavimo poreikį, kuris ir siekia per 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Bet ne procentai buvo nustatyti, o nustatyta konkreti suma, kuri reikalinga pasiekti tuos tikslus, kurie yra įtvirtinti koalicijos sutartyje. Ir, atliepiant karinį patarimą ir besikeičiančią situaciją Ukrainoje, buvo tokie sprendimai priimti“, – pabrėžė jis.

„Tai prezidentas įvardijo ne sumą eurų, bet įvardijo procentus“, – teigė jis, referuodamas į spaudos konferencijos metu šalies vadovo Gitano Nausėdos paskelbtą žinią.

Tai yra karinio patarimo – tai, kas numatyta koalicinėje sutartyje – įgyvendinimas.

G. Palucko retorikos nevertina kaip atsitraukimo

Pirmadienį G. Paluckas pareiškė, jog VGT sprendimas nuo kitų metų iki 2030 m. skirti gynybai 5-6 proc. BVP nėra įtvirtintas jokiame susitarime. Opozicijos atstovai kritikavo tokius pasisakymus, tikindami, jog tai rodo Vyriausybės atsitraukimą nuo įsipareigojimų.

Nors tikslina viešojoje erdvėje aptarinėjamas detales, S. Skvernelis premjero laikysenos nevertina kaip atsitraukimo.

„Vyriausybės programoje ir, kaip pacitavau, koalicijos sutartyje nėra parašyti konkretūs procentai, nes ne apie procentus buvo kalba. Buvo kalba apie pasikeitusią situaciją ir reikalingą nacionalinės divizijos operacinį, karinį pajėgumų įgijimą 2030 metais“, – dėstė jis, nurodydamas, kad G. Paluckas iš dalies yra teisus.

„Aš nemanau, kad tai atsitraukimas. Bent jau aš nesupratau, kaip atsitraukimo“, – pridūrė jis.

V. P. Andriukaičio pareiškimai neatitinka tikrovės

Kalbėdamas apie VGT sprendimus, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis portalui 15min.lt teigė, jog toks gynybos finansavimo didinimas nesiremia jokiais skaičiavimais ir yra prezidento Gitano Nausėdos pažadas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui.

Reaguodamas į tokius pareiškimus apie gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas ragina neiti į „dezinformacijos lauką“.

„Ta suma yra susijusi su konkrečiu dalyku – Lietuvos kariuomenės vado kariniu patarimu. Nesinorėtų, kad ponas Vytenis Povilas Andriukaitis vėl eitų į tą dezinformacijos lauką, kur skleidžiami tikrovės neatitinkantys prasimanymai“, – dėstė S. Skvernelis.

Antradienį V. P. Andriukaičio teiginius „nesąmonėmis“ pavadino ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Apie tai, kad tikslas skirti didesnes gynybos finansavimo sumas nėra įtvirtintas nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras G. Paluckas.

„Dėl 5-6 proc. nuo BVP gynybai, tokio susitarimo nėra“, – žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.

Tokius premjero pareiškimus kritikavo dalis opozicijoje esančių politikų.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.