„Reikia nevynioti žodžių į vatą, visi veiksmai, kurie daromi LRT atžvilgiu, yra ne apie direktorę, ne apie kažkokias personalijas. Tai yra esminis dalykas, noras turėti valstybinį ruporą, kuris nekritikuotų valdžios, tikintis, kad žurnalistai kaip marionetės, nepriklausomai nuo to, kas bus vadovas, klausys, bus cenzūruojami ir rodys tik tai, kas patogu valdžiai“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Direktorius gali būti bet kas ir bet koks, svarbiausia yra principai, kad būtų išlaikytas LRT nepriklausomumas nuo politinės įtakos“, – akcentavo jis.

Visgi, politikas pabrėžė, kad kritika valdžiai yra viena iš žiniasklaidos misijų.

„Kiekvienoje valdžioje atsiranda noras galvoti, kad LRT dirba prieš juos. Nesvarbu, kas buvo valdžioje, buvo „valstiečiai“ žalieji – nelaimingi buvo, buvo konservatoriai su liberalais – irgi buvo suraukti veideliai, kadangi buvo įvairios kritikos, dabar socdemai su „Nemuno aušra“ nelaimingi. Bet iš tiesų turi būti nelaimingi, kas yra valdžioje, nes viena iš misijų žiniasklaidos yra ir kritikuoti valdžią“, – dėstė S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis / ELTOS nuotr.

„Neturi nusileisti iki tokio primityvaus lygmens, galvojant, kad pakeisi atskirus žmones valdymo struktūrose ir žurnalistai darys tai, ką tu nori. Ne, žurnalistai jau dešimtmečiais nebe tie, tu nenurodysi jiems, nei ką rašyti, nei ką rodyti, nei kaip daryti. O jeigu bandysi nurodyti, tas labai greitai bus vieša ir bus labai didelis skandalas“, – pridūrė politikas.

Bet iš tiesų turi būti nelaimingi, kas yra valdžioje, nes viena iš misijų žiniasklaidos yra ir kritikuoti valdžią.

Kultūros ministrė vengia vertinimų, ar įstatymo pataisomis norima politizuoti LRT

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad valdančiųjų inicijuotos LRT pataisos dėl supaprastinto vadovo atleidimo šiuo metu yra tobulinamos. Vis dėlto socialdemokratė vengia savo asmeninių vertinimų, ar tokiomis įstatymo pataisomis yra bandoma politizuoti visuomeninį transliuotoją.

„Aš gal tiesiog konstatuočiau, kad Kultūros ministerija nei priima, nei atleidžia LRT vadovą. Kaip ir visi žinome, Seime yra užregistruotas projektas dėl LRT įstatymo, pačios tarybos darbo. Projektas yra tobulinamas ir mano asmeninė pozicija yra, kad jis turi atitikti žiniasklaidos laisvės aktą“, – paklausta, ar siūlomos pataisos nėra bandymas politizuoti LRT, teigė V. Aleknavičienė.

Tuo metu kitą savaitę protestą Nepriklausomybės aikštėje rengianti žurnalistų bendruomenė reikalauja atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias įstatymo pataisas. Savo ruožtu kultūros ministrė kartoja – vyksta diskusijos.

„Projektą galima atmesti arba jį tobulinti. Tai patys suprantate, kad šiuo metu yra vykdomos diskusijos, susitikinėjama su įvairiomis grupėmis ir Seimo nariai priims patį tinkamiausią sprendimą“, – teigė ji.

„Nežinau, koks yra galutinis variantas. Kai jis bus pateiktas, tada bus ir mano sprendimas“, – paklausta, ar kaip Seimo narė balsuotų už pataisas supaprastinti LRT direktoriaus atleidimą, sakė ministrė.

Tuo metu Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, o likusias lėšas paskirti kultūros sričiai, V. Aleknavičienė tokiu sprendimu džiaugiasi.

„Žinant, kokia yra šiandien situacija ir, kad turėjome susispausti ir vykdyti saugumo įsipareigojimus, tai aš manau, kad priėmus sprendimą įšaldyti LRT lėšas, aš džiaugiuosi, kad visi tie pinigai, kaip ir buvo žadėta, yra skiriami kultūros sektoriui“, – pabrėžė ji.

Vaida Aleknavičienė / D. Labučio / ELTOS nuotr.

Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.

ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą dėl LRT biudžeto pokyčių.

Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.

Be to, Seimas pritarė naujam LRT finansavimo modeliui – po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.