„Turime mes ir matome. Aišku, gaila, kad pirma žiniasklaida tą monitoringą padaro, bet institucijos, kurios dirba, negali pasakyti, kad šiandien pradėjome tyrimą dėl X, Y ar Z kokio nors piliečio galimo parsidavimo tiesiai šviesiai Rusijos specialiosioms tarnyboms“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo parlamento vadovas, paklaustas, ar valstybė stebi penktosios kolonos veiksmus.

„Ir monitoringas vyksta, ir tyrimai vyksta, ir rezultatai bus“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Jis patvirtino, kad Kremlius „perka nuo teisininkų iki politikų“.

„Politikai yra įvairūs, ne tik tie, kurie Seime yra, bet ir tie, kurie pretenduoja būti Seime ir valdžios institucijose. Yra akivaizdu, kad tas poveikis daromas ir ta silpnoji grandis, kuri atsiranda, ji yra“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Penktąja kolona vadinamos prieš valstybę, tautą ar kitokią bendruomenę veikiančios slaptos grupės, Lietuvoje įprastai – su Kremliumi siejami prorusiški aktyvistai.

Perka nuo teisininkų iki politikų.

Lietuvoje antradienį viešėjęs už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigė, kad jo nenustebintų informacija apie Kremliui tiesiogiai dirbančius Lietuvos politikus ar Seimo narius.

Šalies politiniai lyderiai dėl termino vartojimo nesutaria.

Apie tai, kad Seime formuojasi tam tikra penktoji kolona, pirmasis užsiminė pats S. Skvernelis.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra sakęs, kad replikos apie penktąją koloną nepadeda veikti kartu.

Jis taip pat teigė, jog Lietuvoje yra prieš valstybės interesus veikiančių asmenų, tačiau juos vadinti penktąja kolona yra „per didelė garbė“, nes šie žmonės neturi įtakos visuomenėje.

„Kai kam nepatinka penktos kolonos pavadinimas. Galima kitaip formuoti, nelojalių galbūt valstybei žmonių (yra – BNS)“, – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) buvęs vadovas Darius Jauniškis balandį teigė, kad nėra faktų apie parlamente egzistuojančią penktąją koloną.