„Deja, Kinija kol kas nerodo noro kalbėtis apie ambasadorių grąžinimą, net nenori girdėti, tai žiūrėsime, kaip toliau santykiai klostys“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Vis tik patarėja pabrėžia, kad prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą yra minėjęs, jog niekada nebuvo siekio gadinti santykius su Kinija.

„Atvirkščiai, esame nusiteikę palaikyti kuo draugiškesnius santykius, žinoma, paremtus abipuse pagarba ir abipuse nauda. Pagarba, dar sykį pabrėžiu, kad tai yra svarbus žodis, nes jeigu manoma, kad viena didelė šalis gali mažesnei šaliai ultimatumais diktuoti politiką, tai taip netinka“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.

Kaip jau anksčiau yra teigusi A. Skaisgirytė, „grąžinti ambasadorius į savo postus būtų pirmasis draugiškas ženklas“.

ELTA primena, kad Lietuvai pradėjus palaikyti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija.

Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“.

Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.

Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.