- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma ir kitais metais palikti galioti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, leidžiančią Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui dirbti ne ilgiau kaip 60 valandų per savaitę.
Tokias Valstybės tarnybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Algirdas Stončaitis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Audrius Petrošius.
2023 m. sausio 1 d. įsigalios įstatymo nuostata, kad Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas pareigas gali eiti pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negalės būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Projektą parengę Seimo nariai sako, kad ši praktika, kai tokias pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę, yra labai pasiteisinusi. Jų teigimu, nuo kitų metų sumažinus Seimo nario patarėjams ir Seimo nario padėjėjams darbo laiką bus pažeistos jų teisės, teisinio saugumo principas bei teisėti lūkesčiai.
„Po 2020 metais įvykusių Seimo rinkimų jie buvo priimti į tarnybą atitinkamomis sąlygomis, kad jų darbas valstybės tarnyboje užtikrina tam tikras finansines garantijas per jiems mokamą darbo užmokestį už vykdomas funkcijas ir turimas kompetencijas. Būtent darbo užmokestis yra labiausiai kritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, nes iš esmės jis nėra konkurencingas ir tai dar labiau išryškėjo ypatingai šiuo metu esant didelei infliacijai“, – sako projekto autoriai.
Jie atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus 40 valandų teisiniam reguliavimui Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo teisinė padėtis būtų prastesnė nei darbuotojų, kurių darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, mažinanti Seimo nario patarėjams ir Seimo nario padėjėjams maksimalų darbo valandų skaičių per savaitę iki 40 valandų. Ši nuostata turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau jos įsigaliojimas 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymu buvo nukeltas.
ELTA primena, kad siūlymas nemažinti Seimo narių padėjėjų darbo laiko – tai jau antroji šią vasarą įregistruota iniciatyva.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis irgi siūlė panaikinti nuo kitų metų įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, kuria Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbo laikas būtų mažinimas nuo 60 valandų iki 40 valandų per savaitę.
Parlamentaras siūlo išlaikyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris šiuo metu yra įtvirtintas galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis (atnaujinta)9
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas9
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato10
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą30
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...