„Šiuo metu reikia konstatuoti, kad regione saugumo situacija išlieka sudėtinga ir, kas yra turbūt akivaizdu visiems, kad Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Europos saugumui“, – antradienį bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos premjeru kalbėjo M. Sinkevičius.
„Hibridinės grėsmės Europos šalyse tampa vis agresyvesnės, tą mes matome ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Vokietijoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl laikomės bendros pozicijos, kad NATO rytinio flango gynyba turi būti vis labiau ir toliau stiprinama“, – kalbėjo jis.
Anot D. Tusko, Rusijos keliamos grėsmės yra faktas.
„Todėl mūsų uždavinys yra būti pasiruošusiems šiems artimiausiems mėnesiams ir mes tikrai būsim pasiruošę. Nei Lenkija, nei Lietuva, nei Ukraina ne parodys gyvos baimės“, – akcentavo jis.
M. Sinkevičius pareiškė pritariantis Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, jog reikia ir toliau stiprinti spaudimą Rusijai, išlaikyti sankcijas ir užtikrinti agresoriaus tarptautinę izoliaciją.
„Aš įsitikinęs, kad Lenkijos, Lietuvos balsas bus girdimas ir labai norėčiau, kad visi mūsų sąjungininkai abejose NATO pusėse aiškiai išgirstų, kad mūsų valstybių, mūsų tautų atžvilgiu svarbu yra, kad Ukraina būtų laisva ir nuo Rusijos dominavimo apginta“, – kalbėjo D. Tuskas.
BNS rašė, kad pastaruoju metu ES ir NATO šalyse hibridinės operacijos suintensyvėjo.
Lietuvoje nuo praėjusios savaitės prevenciškai pasitelktos kariuomenės pajėgos pasienyje su Rusija. Tai padaryta atsižvelgiant į viešą, nežvalgybinę informaciją, jog Rusijoje po Valstybės Dūmos rinkimų planuojama mobilizacija, nors grėsmės lygis pasienyje nepadidėjęs.
Pasak premjero, susitikime su Lenkijos ministru pirmininku daug dėmesio skirta regiono saugumo klausimams, aptarta parama Ukrainai ir jos ateitis ES, situacija Baltarusijoje bei kartu Lietuvos su Lenkija vystomi projektai.
Be to, ministras pirmininkas akcentavo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik kaimynystė, bet ir strateginė partnerystė, kuri „šiandien, įvairių geopolitinių turbulencijų laikotarpiu, svarbesnė nei kada anksčiau“.
M. Sinkevičius padėkojo D. Tuskui už indėlį į regiono saugumą ir „nuolatinį Lenkijos dalyvavimą saugant Baltijos valstybių dangų“.
„Norėčiau pabrėžti, kad mūsų glaudžios partnerystės pagrindas – tai žmonės, mūsų piliečiai, kurie kasdien kuria ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ir tikrai esame dėkingi lenkų bendruomenei Lietuvoje ir lietuviams Lenkijoje, kurie savo veikla stiprina mūsų valstybių artumą ir bendrystę“, – kalbėjo Lietuvos ministras pirmininkas.
Apie derybas dėl ES biudžeto: nespėjus Airijai visų norus ir galimybes derins Lietuva
ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai nesugebėjus iki metų pabaigos suderinti Bendrijos šalių pozicijų dėl 2028–2034 metų daugiamečio ES biudžeto, šis darbas teks kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkausiančiai Lietuvai, sako šalies premjeras.
M. Sinkevičius viliasi, kad gruodį ES turės bent tarpinį derybų dėl ES biudžeto rezultatą, tačiau pripažįsta, kad jos yra įtemptos.
„Žinoma, procesas dar truks kurį laiką, norisi tikėti, kad iki gruodžio turėsime bent tarpinį rezultatą. Jei ne, teks estafetę perimti iš Airijos ir Lietuvai sukalibruoti visų norus ir galimybes“, – antradienį Vyriausybės išplatintame vaizdo komentare sakė Varšuvoje viešintis M. Sinkevičius.
„Tikimės, kad Airijai pavyks iki Kalėdų rasti sutarimą tarp ES šalių vadovų ir Lietuvai teks mažiau darbo tęsiant šį procesą. Tai optimistinis variantas (...). Bet įtampų tikrai yra daug – yra šalys, kurios yra didžiausios donorės, kurios nenori mokėti daugiau, yra šalys, kurios mato poreikį gauti daugiau finansavimo“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Anot jo, Lietuva derybose siekia finansavimo rytinės ES sienos saugumui stiprinti bei strateginiams projektams, pavyzdžiui, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai. Premjero teigimu, šiems tikslams buriamas kitų Baltijos šalių ir Lenkijos palaikymas.
„Giname ES rytinę sieną ir, natūralu, susiduriame su iššūkiais, kurie kainuoja realius pinigus saugant tą ES rytinę sieną. Tai nėra vien tik Lietuvos, bet ir Estijos, Latvijos ir Lenkijos klausimas. Todėl ieškome būdų, kaip bent atskiromis tokiomis su Lietuva susijusiomis temomis rasti palaikymą“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Diskusijos platesnio konteksto: apie programas, sanglaudą, žemės ūkio politiką, bet Lietuva išsako poziciją kuria suinteresuota ne vien Lietuva, bet kartu ir Baltijos šalys.
Politikas pareiškė, kad 2028–2034 metų ES biudžete reikės užsitikrinti lėšų „Rail Baltica“ tiesimui, „kad projektas nesustotų“.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad aptariant 2028–2034 metų ES daugiametę finansinę programą būtina išlaikyti pakankamą finansavimą sanglaudai ir bendrajai žemės ūkio politikai, kartu užtikrinant investicijas į Europos saugumą, gynybą, karinį mobilumą ir strateginę infrastruktūrą.
Finansų ministras Taurimas Valys rugsėjo pabaigoje ragino būsimame ES biudžete išskirtinį dėmesį skirti transportui bei kariniam mobilumui.
(be temos)