- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti desovietizacijos įstatymo projektą.
Anot P. Kuzmickienės, projekte numatyta ne tik sovietinių monumentų nukėlimas, gatvių pervadinimas bei kitų propagandos ženklų iš viešųjų erdvių naikinimas, tačiau ir įpareigojimas kalbėti apie tai, kas išsaugota sovietinėje atmintyje.
„Projektas yra stipriai atliepiantis šiandieninę situaciją, kai matome, kad visuomenės palaikymas desovietizacijai yra tikrai didelis ir atrodo laikas atėjo apvalyti ne tik viešąsias erdves, bet ir kalbėti apie tai, kas toje atmintyje išsaugota“, – pirmadienį Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Visuomenės palaikymas desovietizacijai yra tikrai didelis ir atrodo laikas atėjo apvalyti ne tik viešąsias erdves, bet ir kalbėti apie tai, kas toje atmintyje išsaugota.
P. Kuzmickienė pažymi, kad svarbi įstatymo projekto dalis – atskleisti likusių monumentų istoriją.
„Projektas kalba ne tik apie paminklus, gatvių pavadinimus, bet yra labai svarbi įstatymo dalis, kuri būtent atkreipia dėmesį ne tik kokių propagandos ženklų neturėtų likti mūsų viešosiose erdvėse, bet ir visuomenei būtina papasakoti, kas tai buvo ir ką reiškė to režimo laike“, – atkreipė dėmesį P. Kuzmickienė.
Anot parlamentarės, sovietinį paveldą tirsianti ekspertų komisija ne tik pateiktų išvadas, tačiau, jos teigimu, teisiškai įpareigotų pateiktą sprendimą įgyvendinti.
„Sprendimų priėmimo eigoje svarbus vaidmuo skiriamas ekspertinio lygio komisijai, sudarytai iš istorikų bendruomenės, universitetų, kuriuose yra istorijos fakultetai ir kitų institucijų deleguotų atstovų, kurie suformuotų išvadą, o tada galutinį sprendimą priimtų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Galiausias sprendimas būtų savivaldos rankose, bet savivaldybė turėtų priimt sprendimą atsižvelgiant į išvadą“, – aiškino Seimo narė kartu pabrėždama, kad įstatymo tikslas nėra ištrinti istorinį laikotarpį.
„Įstatymas nukreiptas prieš propagandą, tai nėra noras ištrinti laikmetį. Bet matome, kaip propaganda veikia Ukrainos karo kontekste ir kaip tie likę sovietinio režimo paminklai tampa Putino režimo tam tikrais mygtukais, sužadinantys tam tikrus ir veikėjus, ir tam tikras reakcijas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukritikavo sprendimą dėl statuso V. Landsbergiui: primena bandymą įvykdyti perversmą istorijoje1
Seimas praėjusią savaitę nusprendė ir įstatymu patvirtino – prof. Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovas. Tačiau didelės dalies opozicijos tai neįtikina. ...
-
Prezidentūra: 3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai2
Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars kra&...
-
A. Skaisgirytė apie sankcijas tranzitui: nėra, kad EK tik liepia, mes – tik vykdome11
Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyr...
-
Seime – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui skirta konferencija
Ketvirtadienį Seime rengiama Šimtmečio konferencija, skirta paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį. ...
-
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą6
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi stiprinti ekspertinę paramą Moldovai
Lietuva pasirengusi stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą Moldovai, šiai gavus kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą ir siekiant pilnateisės narystės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentų susitikimas vyks tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje. ...
-
Viceministras M. Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas ...
-
Naują gynybos susitarimą partijos žada pasirašyti liepos viduryje, LVŽS nedalyvaus
Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje. ...