Seimo pirmininkė: pagrindo bijoti Stambulo konvencijos nėra

  • Teksto dydis:

Baimės dėl dalies Stambulo konvencijoje vartojamų sąvokų yra nepagrįstos, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Akivaizdu, kad yra poreikis diskusijoms ir išaiškinimui tų kelių sąvokų, dėl kurių vis dar daliai visuomenės kyla abejonių ir baimių, kurias aš laikau asmeniškai nepagrįstomis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė.

Visgi ji pritaria, kad būtina diskutuoti ir galutinai išsiaiškinti dokumente vartojamų sąvokų reikšmę.

„Tačiau akivaizdu, kad reikia diskutuoti, reikia išsiaiškinti, kas gi yra socialinis vaidmuo ir vadinamoji socialinė lytis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, baimės dėl Stambulo konvencijos yra nepagrįstos, kadangi kaimyninių valstybių pavyzdžiai, jos manymu, įrodo, kad neigiamo efekto tų šalių švietimo sistemai ar kitoms sritims konvencijos ratifikavimas neturėjo.

Tačiau akivaizdu, kad reikia diskutuoti, reikia išsiaiškinti, kas gi yra socialinis vaidmuo ir vadinamoji socialinė lytis.

„Kalbant apie neigiamą poveikį švietimo sistemai ar kitoms svarbioms sritims, aš manau, kad verta prisiminti, jog esame vos viena iš kelių šalių, kurios nėra ratifikavusios šios konvencijos. Jeigu apsižvalgysime aplink į mūsų kaimynus, kurie yra ratifikavę, į kitas Europos Sąjungos šalis, tikrai įsitikinsime, kad neįvyko jokių nepageidautinų dalykų, dėl kurių neretai pasigirsta baimių“, – sakė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen tikisi į diskusiją įtraukti ir skirtingų pozicijų atstovus, tačiau pabrėžia, jog diskusijoje dėl šio dokumento nereikėtų manipuliuoti.

„Aš manau, kad nereikėtų vadovautis manipuliacijomis“, – teigė ji.

Seimo pirmininkė mano, kad ypač svarbu yra visuomenės švietimas Stambulo konvencijos klausimais bei skirtingas pozicijas turinčių grupių įtraukimas į diskusiją. Kartu ji teigė išliekanti optimistiška, kad iki Seimo rudens sesijos, kuomet planuojama svarstyti Konvencijos ratifikavimą, bent jau dalies šio dokumento kritikų nuomonę pavyks pakeisti.

„Pavasario sesijoje šio klausimo nebus, o iki rudens gal pavyks kai kuriuos oponentus įtikinti“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Tai, kad klausimų kelia Stambulo konvencijoje vartojamos sąvokos, užsiminė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, kai kurios Konvencijos nuostatos gali turėti tam tikrų padarinių Lietuvos švietimo sistemai ir net žodžio laisvei.

„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš tikrai jį labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir netgi žodžio laisvei. Todėl šį dokumentą turime labai gerai apsvarstyti. Todėl sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasisakė dėl atstovavimo EVT

V. Čmilytė-Nielsen užsimena, kad Liberalų sąjūdis, ko gero, būtų linkęs palaikyti konservatorių gretose brandinamą iniciatyvą dar pavasario sesijoje pateikti atskirą įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas valstybei Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Visgi, Seimo vadovės teigimu, geriausiai būtų, jei trintis tarp valdančiųjų konservatorių ir Prezidentūros keliantis klausimas, ar Lietuvai EVT ir toliau turėtų atstovauti tik prezidentas, būtų išspręstas kompromisu. Jos teigimu, premjerė ir prezidentas tarpusavyje galėtų susitarti dėl rotacijos vykstant į EVT. Atstovavimo EVT korekcijos, teigė Seimo pirmininkė, yra būtinos pirmiausiai dėl to, kad šiuo metu ES yra sprendžiama daug su pandemijos valdymu susijusių klausimų.

„Būtų logiška, jei Lietuvai atstovautų tas lyderis, kuris turi vykdomąją valdžią savo rankose“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė politikė.

Būtų logiška, jei Lietuvai atstovautų tas lyderis, kuris turi vykdomąją valdžią savo rankose.

Tačiau, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, jei sprendimo nepavyktų surasti, ko gero, atstovavimo EVT klausimo imtųsi Seimas.

„Mano asmeniniu vertinimu, geriausias, išmintingiausias sprendimas būtų, jei prezidentas su premjere galėtų susitarti dėl rotacijos, nekeičiant įstatymo. Tačiau jei toks pokalbis nepavyktų – iniciatyva persikels į Seimą ir tuomet koalicijos formatu mes apsispręsime dėl palaikymo“, – sakė ji. Paklausta, ar Liberalų sąjūdis yra apsisprendęs, kaip balsuotų tokios iniciatyvos atžvilgiu, Seimo pirmininkė atsakė, kad koalicijos partnerių pasiūlymus liberalai yra linkę palaikyti.

„Liberalų sąjūdžio frakcija dar nesvarstė, tačiau koalicijos pasiūlymus esame linkę visada palaikyti“, – teigė Seimo vadovė.

Premjerė ir  prezidentas turėtų rotuotis

Jeigu prezidentui G. Nausėdai ir premjerei I. Šimonytei nepavyks be įstatymo susitarti dėl atstovavimo  valstybei Europos Vadovų Taryboje (EVT), Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje  gali atsirasti tai reglamentuojantis įstatymo projektas.

 „Gali būti, kad šis klausimas tikrai atsiras darbotvarkėje, jeigu mūsų lyderiams prezidentui ir premjerei nepavyks susitarti be įstatymo“,– trečiadienį  žurnalistams Seime sakė  V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pati palaikytų tokį koalicijos partnerių teikiamą projektą. Tačiau Seimo pirmininkė  tikisi, kad  lyderiams pavyks susitarti dėl rotacijos.

„Mano manymu, premjerė su prezidentu turėtų rasti sprendimą ir rotuotis priklausomai nuo to, kokie klausimai svarstomi EVT“, – sakė ji.

Seimo TS-LKD frakcijos  gretose bręsta iniciatyva dar pavasario sesijoje pateikti atskirą įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas valstybei EVT.

Jei Seimas priimtų atstovavimą EVT reglamentuojančias pataisas, manoma, kad prezidentas jas neabejotinai vetuotų.

Žada teikti naują Lygių galimybių kontrolierių

Seimo pirmininkė Viktorija sako apsisprendusi dėl kandidato į Lygių galimybių kontrolierius ir teiksianti šią kandidatūrą kovo pabaigoje.

„Taip, turiu kandidatūrą ir kovo antroje pusėje, tai yra, kovo pabaigoje, teiksiu naują kandidatūrą į šią poziciją“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Apie tai, kad teiks naują kandidatūrą, ji pranešė vasarį, susitikusi su dabartine kontroliere Agneta Skardžiuviene.

A. Skardžiuvienė (buvusi Lobačevskytė) lygių galimybių kontroliere paskirta 2015 metų birželį tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymu.

Jos kadencija baigėsi pernai birželį, tačiau nauja kandidatūra parlamentui nebuvo pateikta.

Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Kaip nebijoti , jau dabar LUIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME BALSUOJAMA IŠKRYPĖLŲ VĖLIAVA , TAI KAS BUS PO TO .

Anonimas

Anonimas portretas
Žinoma, kad nėra nes už muilą nereikės mokėti....

Prieš 700 metų

Prieš 700 metų portretas
lietuviai atsilaikė nuo kryžiuočių puldinėjimų, kuriuos rėmė visa Europa, atsilaikysim ir dabar.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių