Seimo pirmininkė: Kremlius neįvertino ukrainiečių noro gyventi europietiškoje valstybėje

„Kremlius ne tik apsiskaičiavo pervertindamas savo galias, bet ir prašovė neįvertindamas ukrainiečių troškimo gyventi normalioje europietiškoje valstybėje – be sovietinio palikimo, rusiško tipo oligarchų, biurokratijos savivalės ir korupcijos“, – penktadienį Seime karo metinėms skirtoje konferencijoje sakė Seimo pirmininkė.

Rusijai lygiai prieš metus įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karą Europoje. Metus besitęsiantis karas jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, nuniokojo Ukrainos infrastruktūrą ir pakenkė pasaulio ekonomikai.

Vakarams nukrito rožiniai akiniai

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, prieš metus Rusijai užpuolus Ukrainą buvo manančių, kad karas ilgai netruks ir agresorė skinsis kelią į priekį okupuodama teritorijas, tačiau jau po kelių pirmųjų karo dienų tapo aišku, kad jos karinės galimybės buvo gerokai pervertintos.

„Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet įgyvendindama agresijos tikslus Rusija gauna visiškai priešingus rezultatus, nei tikėjosi. Naujausi duomenys rodo, kad dabar Ukrainos visuomenė labiausiai susitelkusi, labiausiai antirusiškai nusiteikusi, labiausiai provakarietiška, nei bet kada anksčiau“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė pažymėjo, kad Rusija pradėjo karą su „Ukrainos demilitarizacijos“ šūkiu, bet savo veiksmais kaip tik sukūrė sąlygas, leidžiančias ukrainiečiams apsiginkluoti naujausiais vakarietiškais ginklais.

Naujausi duomenys rodo, kad dabar Ukrainos visuomenė labiausiai susitelkusi, labiausiai antirusiškai nusiteikusi, labiausiai provakarietiška, nei bet kada anksčiau.

„Ironiška, tačiau dabar demilitarizuojasi kaip tik Rusija, jau praradusi karo lauke didžiulę dalį technikos ir stokojanti šaudmenų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, Rusijos kariuomenės galia, tiek kai kurių ekspertų Vakaruose, tiek Rytuose, buvo gerokai pervertinta, o Ukrainos – neįvertinta, bet atkreipė dėmesį, kad norint pakeisti karo eigą ir jau vasaros viduryje pasiekti ženklių rezultatų reikalingi ginklai.

„Tankai, galintys remti žemės puolimą, toliašaudė artilerija, tolimojo veikimo spindulio raketos, suardančios logistines grandines, lėktuvai, užtikrinantys dominavimą ore. Nors kai kurie principiniai sprendimai jau padaryti, kiti svarstymo stadijoje, ginkluotė, net galutinai susitarus dėl jos apimčių, neatsiras akimirksniu, tam reikia laiko. Tačiau ginkluotė, ypač sunkioji, yra būtinoji sąlyga pasiekti persilaužimą kare“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas konferencijoje sakė, kad karas pakeitė demokratinį pasaulį ir „jam nukrito rožiniai akiniai“, bet tai, ar demokratija laimės, priklausys nuo visų.

„Demokratinis pasaulis suprato, kad prekiauti su režimais neišeina, Europa suprato, kad būti priklausomiems nuo režimo išvis yra blogai, ir skubiai perorientuoja savo energetiniu sektorius. Ar galutinai pakeisime pasaulį ir demokratija laimės – mes pamatysime, bet tai priklauso nuo mūsų visų“, – kalbėjo P. Saudargas.

Lietuva buvo pirmoji su parama

Ukrainos ambasadoriaus pavaduotojas Viktoras Hamockis pažymėjo, kad Lietuva buvo pirmoji, kuri suteikė Ukrainai pagalbą – karinę, finansinę, politinę.

Savo kalboje jis priminė, kad Lietuvos politikai pirmieji iš Vakarų ryžosi atvykti į Ukrainą pačioje karo pradžioje, žmonių suaukotais pinigais nupirko bepilotį kovinį droną „Bayraktar“ ir tos paramos nenustoja teikti.

„Lietuvos visuomenės parama tikrai yra unikali, tiek Ukrainos vėliavų, kiek mes matome Vilniuje ir visoje Lietuvoje, tikriausiai nėra jokioje kitoje pasaulio valstybėje. Prisiminkime, kai buvo taip greitai  surinkti kaštai pirmam pasaulyje tautos nupirktam „Bayraktar“, vėliau buvo pinigai dronams-kamikadzėms, vėliau – jūriniams dronams. Šiandien renkami pinigai radarams, kurie padės išsaugoti mūsų infrastruktūrą ir gyvybes“, – kalbėjo V. Hamockis.

Lietuvos visuomenės parama tikrai yra unikali, tiek Ukrainos vėliavų, kiek mes matome Vilniuje ir visoje Lietuvoje, tikriausiai nėra jokioje kitoje pasaulio valstybėje.

Diskusijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad valstybės parama Ukrainai iki šio momento siekia daugiau kaip 800 mln. eurų, apie pusę šios sumos sudaro karinė parama.

Ministras teigė, kad šiuo metu daugelis valstybių, teikdamos karinę paramą Ukrainai, orientuojasi į tai, kad būtų užtikrinta visa logistinė grandinė – suteikta ne tik ginkluotė, bet ir užtikrintas jos aptarnavimas, remontas, karių mokymai.

„Iš esmės daugelis valstybių teikdamos ginkluotę orientuojasi į tai, kad nebeužtenka nuvežti ir atiduoti, nes tie ginklai, kuriuos buvo galima nuvežti, jau nuvežti, o dabar reikia gaminti ginkluotę“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, Lietuva ketina prisidėti savo karinės pramonės produkcija – naktinio matymo prietaisais, antidronais, lazeriniais taikikliais, artimuoju laikotarpiu tam ketinama skirti 30 mln. eurų, taip pat nuolat vyksta Ukrainos karių mokymai Lietuvoje.

„Visos valstybės angažuojasi mokymams, mes taip pat. Planas yra 1600 apmokytų ukrainiečių karių per artimąjį laikotarpį. Vyksta dažna rotacija, vienu metu Lietuvoje būna nuo 100 iki 200 karių“, – sakė ministras.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad Vakarai pradeda suvokti, kad karinė parama Ukrainai turės tęstis dar ilgą laikotarpį.

„Atsiranda supratimas, kad mums ilguoju laikotarpiu reiks remti Ukrainą, ar karas dar vyktų, ar jis būtų pasibaigęs pergalėmis, vis tiek turėtume prisidėti prie Ukrainos karinės paramos“, – kalbėjo K. Budrys.