Seimo narių turistinis gidas po Lietuvą: ką siūlo aplankyti

– Susitikimai su rinkėjais – tikriausiai neišvengiamas šios vasaros politikų darbotvarkės punktas. Kokių priekaištų Seimui daugiausiai išsako jums rinkėjai?

V. Pranckietis:

Daugiausiai sulaukiu pastabų, kad Seimas neveikia kaip darnus rankos mostas, bet nuolat diskutuoja. Man dažnai tenka oponuoti tokioms mintims ir pabrėžti, kad Seimas turi diskutuoti tik, aišku, turi tai daryti kultūringai, be asmeniškumų.

A. Širinskienė: 

Pastaruoju metu, ypač kaimų vietovėse, žmonės nerimauja dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Kaip žinoma, ne visos rajonų ligoninės bei ambulatorijos visiškai atnaujino paslaugų teikimą. Kai kurios – vos 17, 20 ar 30 procentų. Deja, šios ligoninės priklauso savivaldybėms, tad susitikus su žmonėmis tenka apgailestauti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė savo laiku vetavo LVŽS vykdytą sveikatos reformą ir mums nepavyko rajoninėms ligoninėms ar ambulatorijoms suteikti dvigubo pavaldumo: t.y. padaryti, kad jų steigėju būtų ne tik savivaldybė, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. Toks sprendimas būtų suteikęs ministerijai svertus dalyvauti rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų valdyme tais atvejais, kai savivaldybė pati negeba pasirūpinti. Kaip dabar parodė pandemijos situacija, toks sprendimas, ypač krizių akivaizdoje, būtų buvęs naudingas.

I. Šiaulienė:

Labiausiai rinkėjai nepatenkinti mūsų ,,rietenomis“, nors kai pasikalbi, paaiškini, dėl ko kilo jos, kartais sutinka, kad galbūt tai neišvengiama ir būtina. Pastebi ir kultūros, takto trūkumą, vertina poelgius. Tai gerai, svarbu, kad žmonėms rūpi politikų veikla.

I. Šimonytė:  

Daugiausia priekaištų  dėl Seimo darbo stiliaus. Žmonėms susidaręs vaizdas, kad čia vyksta kone kažkokia žūtbūtinė kova. Pasikalbame, kad taip nėra, o viešumoje ginčus keliantys klausimai tiesiog labiau matomi nei ta didžioji dalis sprendimų, kurie priimami beveik bendru sutarimu. Visgi didelis sprendimų srautas ir mažai diskusijų kelia žmonėms klausimus, o tai kokia tokio tempo prasmė, jeigu gyvenimas tikrai tokiu tempu geryn nesikeičia.

R. Tamašunienė:

Susitikimai su žmonėmis visuomet yra įdomūs ir naudingi, nes jie yra pagrindiniai politikų darbo vertintojai. Jų išsakyta nuomonė yra labai vertinga. Negaliu pasakyti, kad išgirstu daug priekaištų, žmonės tiesiog ateina su savo problemomis, kurios tęsiasi jau ilgą laiką ir prašo pagalbos jas sprendžiant, dažniausiai kalba apie tai, kad institucijos nesuteikia reikiamos pagalbos, o tik siunčia iš vienos vietos į kitą. Tai neretai erzina, nes žmonės nori sprendimo, o ne tuščio vaikščiojimo.

K. Glaveckas:

Tradiciniai priekaištai dėl pjautynių visiškai be reikalo, mažų pensijų ar algų, tačiau dažniausiai tie, kurie dirba ir sukasi kaip voverės, priekaištų neturi, o paniurzgėti ir pabambėti mes visi mokame, tai faktas.

R. Budbergytė:

Tai, ką pasako žmonės, svarbu ir sveika išgirsti politikams, kurie kartais pernelyg užsidaro savo „burbule“. Juk iš tikrųjų žmonėms norisi, kad būtų realiai sprendžiamos daugelis pribrendusių problemų, o jie vis priversti klausytis ir matyti politikų tarpusavio rietenas. Taigi, tokios žmonių pastabos kartais ir mus priverčia neįsijausti į ambicijas, nesivelti į karus, o žiūrėti rezultato.

Karantinas dėl viruso daugelį visuomenės problemų labai paaštrino. Žmonės labiausiai dabar piktinasi, kad ligi šiol negauna sveikatos paslaugų. Kartais net nežinai, ką patarti, kaip paaiškinti, kodėl nedirbusios per karantiną gydymo įstaigos nepriima žmonių, besikreipiančių dėl užsitęsusių negalavimų, rimtų ligų. Manau, kad tai – neatleistina spraga. Žmonių sveikatai dabar grėsmę kelia ne tik koronos virusas, bet ir prastas sveikatos sistemos darbo organizavimas. Tai rodo ne tik žmonių skundai, bet ir oficiali statistika, liudijanti, kad mirtingumas Lietuvoje padidėjo 10 procentų.

Susitikimuose matau ir girdžiu nerimą, kad žmonės dabar baiminasi ir kainų augimo, nemažai pasipiktinimo, kad valdantieji žarsto pinigus, dalija nebūtinai tiems, kam labiausiai reikia, kad pašalpos lengva ranka vėl dalijamos tiems, kas nenori dirbti, nes dirbti „neapsimoka“.

A. Skardžius:

Skaudžiausia yra klausyti žmonių, kurie nusivylę valdžios veiksmais, nuskurdinusiais Lietuvos gyventojus. Tai – SGD terminalo įsigijimo istorija, valstybės skolinimasis su 10 proc. siekiančiomis palūkanomis, valstybinių įmonių veiklos skaidrumo trūkumas, abejonės dėl priimtų įstatymų energetikos sektoriuje. Dalis visuomenės piktinasi, kiti džiaugiasi alkoholio prieinamumo ribojimais.

A. Papirtienė:

Mano rinkėjai neišsako priekaištų. Jie įvardina problemas. Ir tas problemas vienaip ar kitaip stengiamės spręsti. Kartais tiesiog užtenka žmogų išklausyti ir su juo pasikalbėti. Kiekvieno žmogaus problema yra svarbi.

A. Butkevičius:

Be įprastų žmonių nusiskundimų dėl mažų pensijų ir kitų išmokų, brangių vaistų, prastos kelių būklės, pastaruoju metu atsirado nauja, su pandemija susijusi bėda. Gyventojai skundžiasi, kad „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės įstaigos vis dar neatnaujina darbo įprastu režimu, priima tik iš anksto užsiregistravusius interesantus. Jau nekalbant apie tai, kaip sudėtinga patekti pas gydytojus ar sulaukti kitų reikalingų medicininių paslaugų. Žmonės nesupranta, kodėl parduotuvės, kavinės, kitos privačios žmones aptarnaujančios įmonės savo veiklą visiškai atnaujino, o valstybės įstaigos – ne. Dėl to net kreipiausi į premjerą, tikiuosi, išgirs.

J. Razma:

Žmonių išsakomi priekaištai dažniausiai yra buvusių Seimo batalijų atspindys. Žmonės nori matyti mažiau rietenų, nori draugiškesnių politikų tarpusavio santykių. Neretai tenka išgirsti priekaištų dėl sunkiai prieinamų gydymo paslaugų.

R. Žemaitaitis:

Priekaištai kaip visada. Kada konservatoriai nustos pjautis su „valstiečiais“ ir kada „valstiečiai“ nustos pjauti konservatorius. 

– Gal keliaujant po Lietuvą teko išgirsti ir pagyrimų, padėkų tautos atstovams už priimtus tam tikrus sprendimus. Kokie Seimo sprendimai labiausiai džiugina gyventojus?

V. Pranckietis:

Žmonės, kurie ateina susitikti, dažnai stengiasi prieiti ir kaip nors asmeniškai išreikšti man paramą, nėra ko slėpti. Tai, matyt, yra natūralu. Žmonės džiaugiasi augančiomis pensijomis, vaiko pinigais, kurie pirmojoje Vyriausybės programoje nebuvo numatyti. Neretai jau atlikti geri darbai žymiai dažniau yra vertinami kaip savaime suprantamas dalykas. Per susitikimus kalbamės apie lūkesčius, planus, dažniau nei apie praeitį tam, kad sutartume, kaip galėtų būti dar geriau. Pavyzdžiui, žemdirbių bendruomenė aktyviai diskutuoja apie nelygybę su kitų ES šalių žemdirbiais, verslo žmonės – apie paramą po Covid-19 pandemijos, kultūros bendruomenė atsargiai džiaugiasi sugrįžtančiomis galimybėmis, Bažnyčios bendruomenė – bendra malda. 

A. Širinskienė:

Žmonės džiaugiasi, kad pavyko suvaldyti pandemijos protrūkį ir nepatyrėme tokių žmonių gyvybių netekčių, kaip kitos šalys. Taip pat vertinama ir valstybės suteikta pagalba pandemijos metu saugant darbo vietas, gaivinant ekonomiką. Senjorai, mažiau pasiturinčios šeimos laukia ir tikslinių išmokų, kurios skirtos vartojimui skatinti gaivinant ekonomiką. Yra akivaizdu, kad šie pinigai pasieks savo tikslą – bus panaudoti įsigyjant paslaugas ar prekes.

I. Šiaulienė:

Žmonės susirūpinę ateitimi, ypač dėl pandemijos antros bangos. Teigiamai vertina priemones, kurių buvo imtasi dėl pandemijos suvaldymo, pasiguodžia, kad sunku patekti pas daktarus, džiaugiasi piniginėmis išmokomis, vaiko pinigais.

I. Šimonytė:

Būna atskirais sprendimais suinteresuotų ir gana aktyvių visuomenės grupių, kurios išreiškia savo padėką ir nebūtinai gyvai – elektroniniais laiškais ar kitaip. Tiesa, dažniau padėkų sulaukiama už tai, kad Seimas kokio nors kontraversiško sprendimo nepriėmė.

R. Tamašunienė:

Be abejo, žmonėms labiausiai patinka tokie sprendimai, kurie pagerina jų pačių gyvenimo sąlygas, jeigu padidėja atlyginimas ar socialinės išmokos, žmonės tai visuomet vertina teigiamai.

K. Glaveckas:

Labiausiai žmones džiugina tie sprendimai, kurie padidina jų piniginių storį - finansiniai sprendimai, ypač pandemijos akivaizdoje.

R. Budbergytė:

Matot, aš ne toks žmogus, kad labai mėgaučiausi pagyromis ar komplimentais. Dažniausiai per susitikimus taupau laiką ir pati einu prie reikalo, sakau, klokit, kas ant širdies, kas skauda. Žinoma, yra žmonių, kurie ateina tiesiog paspausti rankos, ir padėkoti, kad, pavyzdžiui, už medikų, mokytojų algas užsispyrusiai kovojom, už kitus dirbančiuosius, kad vaikų skiepijimą socialdemokratai įstatymais apgynė, dėl pradinukų maitinimo, prieš miškų kirtimą projektus rengėme ir daugelį kitų dalykų. Tai vis dėlto ir man yra motyvas toliau dirbti su pasirinkta partija, toliau eiti į rinkimus, nes jeigu girdėčiau tik skundus, matyt, aplankytų kažkoks beprasmybės jausmas.

A. Skardžius:

Džiaugiuosi kai žmonės pastebi ir pajunta priimtų sprendimų naudą. Gyventojus džiugina išmokų vaikams, ligos ir motinystės socialinio draudimo, socialinių paslaugų, mokslo ir studijų, aplinkos apsaugos įstatymų pakeitimai. Geru žodžiu mini ir Žemės gelmių įstatymą, draudžiantį Lietuvoje laidoti CO2 bei Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, draudžiančias įvežti į šalį komunalines ir pavojingas atliekas.

A. Papirtienė:

Labiausiai džiugina žmones tai, kad jie sulaukia konkrečios pagalbos, kad reaguojama į bet kurį paprasto žmogaus prašymą. Kad keliamos pensijos. Tos pačios išmokos. Nors ir nedidelės. Bet tai reali paspirtis paprastam žmogui. Taip pat dėl alkoholio kontrolės priimtų sprendimų taip pat teko girdėti pagyrimų. Čia tai, ką aš asmeniškai girdėjau. 

A. Butkevičius:

Tiesą sakant, aš stengiuosi sąžiningai ir atsakingai dirbti savo darbą padėkų pernelyg nesitikėdamas. Žmonėms tikriausiai greičiausiai pajuntami ir geriausiai suprantami tie sprendimai, kurie susiję su jų pajamų didėjimu, tad jie priimami palankiausiai.

J. Razma:

Gal lietuviai nėra labai linkę reikšti pagyrimus, todėl jų dažnai negirdžiu. Iš išsakytų paminėčiau kai kurių pensininkų teigiamus pasisakymus dėl vienkartinės 200 eurų išmokos. Kaip opozicijos atstovas, esu sulaukęs palaikymo dėl principingos parlamentinės kontrolės, ypač dėl nesitaikstymo su galimais susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus piktnaudžiavimais.

R. Žemaitaitis:

Turbūt jų nėra daug, nes vieniems mūsų sprendimai suvaržo žmonių judėjimą, kitiems – mokesčius padidina, o tretiems – socialines išmokas didina. Tai kiekviena grupė randa sau naudingų sprendimų ir apie juos kalbam. 

– Šios kadencijos Seimas baigia darbą. Kokį prognozuojate priešrinkiminį rudens politinį sezoną?

V. Pranckietis:

Seime programiniai mūsų kadencijos klausimai jau ims baigtis, liks daugiau rutininiai darbai. Man asmeniškai tai bus pirmasis toks politinis-priešrinkiminis sezonas Seime, todėl mokysiuosi ir aš. Bendrai manau, kad politinis sezonas bus aktyvus, tikėtina, kad atsiras „priešrinkiminiai“ ir „pažadų“ projektai, kaip, pavyzdžiui, valstybinių vaistinių, bankų, alkoholio parduotuvių, Seimo narių atostogų įstatymai – visa tai, ko nepadarėme per kadenciją, nes tiesiog nedarėme. Žinoma, kad bus bandoma pasirodyti, todėl manau, kad eilės prie šoninių mikrofonų replikoms Seimo posėdžių metu turėtų šiek tiek pailgėti.

A.   Širinskienė: 

Jau pavasario sesijos metu buvo juntami artėjantys rinkimai ir konstruktyvaus darbo mažėjimas partijoms pasineriant į rinkimines kovas. Dėl to manau, kad rudens sesija bus dar sudėtingesnė. Opozicijai konstruktyvų dialogą visada buvo sunku išlaikyti, dažniausiai buvo apsiribojama svaidymuisi kaltinimais, priekaištais, tačiau praktiškai niekada nematėme konstruktyvių pasiūlymų. Tad tikrai nemanau, kad situacija pasikeis rinkimų išvakarėse. Nepaisant to, kad suvokiame, jog dirbti nebus lengva, šiuo metu pamažu ruošiamės rudens sesijai. Peržiūrime svarstomus projektus, likusius neįvykdytus įsipareigojimus rinkėjams. Vertiname, kuriuos darbus dar galime padaryti. Aš asmeniškai labai tikiuosi, kad rudens sesijoje vis tik priimsime sprendimus, būtinus valstybinių vaistinių steigimui.

I. Šiaulienė:

Rudens politinis sezonas bus triukšmingas. Rinkimai – demokratijos šventė ir nacionalinė krizė vienu metu.

I. Šimonytė:

Sezonas bus karštas, kaip visuomet.

R. Tamašunienė: 

Prieš kiekvienus rinkimus vyksta politinės kampanijos, tuomet kiekvienas politikas ir partija apibendrina ketverius metus ir pateikia naujas vizijas, kokių darbų nori imtis, kokias įstatymų pataisas siūlys. Manau, kad ir šių metų kampanija bus panaši. Tai natūralus procesas, nes kiekvienos partijos tikslas pritraukti rinkėjus, kad jie balsuotų, nes būtent rinkėjai suteikia mums mandatą veikti.

K. Glaveckas:

Rudeninis politinis sezonas bus kaip visuomet kupinas aršios kovos ir begalės pažadų bei liūdesio po rinkimų, kai reikės tuos pažadus įgyvendinti.

R. Budbergytė:

Aš rengiuosi karštam Seimo darbo sezonui – dar labai daug reikia padaryti. Vis dėlto neramu, kad gali sutrukdyti du dalykai. Vienas jų – vėl bandanti kilti koronos viruso banga, kitas – rinkimų karštinės kovos. Jeigu vėl kils aistros, kuriose praėjusį sezoną virė „valstiečiai“ ir konservatoriai, paskui prisijungė liberalai su Lukiškių paplūdimiu – bus blogai. Dabar laikas toks, kai reikia skubių, išmintingų ir nepopulistinių politikų sprendimų, tuo tarpu praėjusį sezoną Seimo tribūnos ypač buvo naudojamos santykių aiškinimuisi, konkurentų menkinimui. Lietuvos ekonomika žmonių dėka atsilaikė net prieš blogiausias prognozes, tuo tarpu politikai tikrai uždelsė spręsdami ir sveikatos sistemos, ir finansinės paramos ekonomikai priemones, švietimo sistemos klausimas taip pat pribrendo. Šių dalykų reikia žūtbūt imtis per rudens sesiją dar iki rinkimų. Aš ir mano frakcijos bičiuliai, esame tam nusiteikę. Na, o paskui, laukia rinkimai, naujų koalicijų, valdžios formavimas. Aišku viena – irgi bus karšta.

A. Skardžius:

Priešrinkiminis sezonas bus karštas ir triukšmingas, racionaliai diskusijai ir argumentams vietos neliks.

A. Papirtienė:

Manau, kad dar spėsime priimti reikalingus įstatymus. Labai tikiuosi, kad bus priimti darbuotojams palankūs, su Darbo kodeksu susiję pakeitimai, kurie yra pateikti. Žinoma, bus ir naujų iniciatyvų. Bet kad ir kaip ten atrodytų kažkokios vidinės Seimo rietenos, visi vienaip ar kitaip stengiasi dirbti Lietuvai. Tikslas yra vienas. Tik priemonės būna skirtingos. O kaip kiekvienas iš mūsų gebėjome tas priemones pasirinkti, įvertins rinkėjai. Man atrodo, kad aš dirbau nuoširdžiai, sąžiningai, atsakingai ir daug. Gal per tyliai. Bet tai nuspręs Lietuvos žmonės spalio 11 d.

A. Butkevičius:

Rudens politinis sezonas bus įtemptas ne tik dėl artėjančių rinkimų ir gana neaiškaus politinių jėgų išsidėstymo būsimame Seime. Situaciją gali paaštrinti blogėjanti epidemiologinė situacija ir dėl to suprastėsiančios ekonominės perspektyvos, kurios neatitiks rinkėjų aukštų lūkesčių. 

J. Razma:

Tiek Seimo darbas, tiek visas šalies viešasis gyvenimas nemažai priklausys nuo to, ar ir toliau pavyks išlaikyti mažą užsikrėtusių koronavirusu skaičių. Norėčiau būti optimistu ir tikėtis, kad mūsų piliečiai atsakingai, kaip iki šiol elgdamiesi, paneigs gąsdinimus apie kažkokią antrąją pandemijos bangą. O Seimo nariams linkėčiau baigiamojoje stadijoje elgtis taip, kad apie šią kadenciją liktų kuo geresnis įspūdis, nedemonstruoti priešrinkiminio populizmo. Neabejoju, kad opozicija taip ir elgsis, už valdančiuosius negaliu garantuoti.

R. Žemaitaitis:  

Labai audringas ir lietingas. Audros kils dėl valdančiųjų panikos galimai pralošti rinkimus, o po audrų ateina lietus. Vaizdžiai tariant, tai premjeras su laistytuvu pačių žmonių skolintus pinigus laistys ant jų ir mėgins sakyti, kad tai mes lietų jums dovanojame,  nors realiai žmonės ir mūsų vaikai už tą dosnų  lietų susimokės per mokesčius, draudimus ir galimus žmogaus teisių pažeidimus.