Prieš metus priesaiką davę parlamentarai įpročių nekeičia: dalis ir toliau uoliai vyksta į komandiruotes, kiti stengiasi nepratarti nė žodžio, treti bando pabėgti nuo teisinės atsakomybės ar paprasčiausiai pamiršta, kad į darbą eiti reikia.

Darbštumu nepasipuošė

Jei darbštumą vertintume pagal pateiktus Seimui teisės aktų projektus, labiausiai per metus dirbo buvęs Seimo pirmininkas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys, kolegų svarstymui pateikęs 131 įstatymų pataisą. Socialdemokratas Edvardas Žakaris su 95 teisės aktų projektais liko antroje, jo partijos kolega Valerijus Simulikas (85 projektai) – 3-ioje vietoje.

Nepareigingiausi šioje kategorijoje – dviejų didžiųjų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Socialdemokratų – atstovai, pateikę vos po kelis teisės aktus.
Atmetus į Seimą retai užsukančius parlamentarus ministrus, konservatorius Rokas Žilinskas pateikė vienintelį projektą, kuriuo siekė atpiginti elektrą su verslu nesusijusioms bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, tačiau kolegos šį projektą atmetė. Neką nuo jo atsilieka ir kiti kolegos – tik po du projektus su kolegomis pateikę konservatoriai Donatas Jankauskas, Emanuelis Zingeris, Pranas Žeimys ir socialdemokratas Antanas Nesteckis, po tris projektus pateikė konservatoriai Audronius Ažubalis, Egidijus Vareikis ir socialdemokratai Aleksandras Zeltinis, Arūnas Dudėnas, Domas Petrulis.

Nuo balandžio pradžios nesirodanti "Drąsos kelio" lyderė Neringa Venckienė parlamentarės mandatą vis dar turi, tačiau pagal posėdžių nelankymą pirmauja be konkurencijos – ji per visą šios kadencijos Seimo istoriją teapsilankė 17-oje posėdžių iš 53 (praleido 36). Antras pagal nepažangumą – problemų dėl alkoholio turintis ir pastaruoju besigydantis E.Vareikis. Jis iš viso praleido 22 posėdžius (buvo 31-ame).

Trukdė teismai ir ligos

Ne itin pažangus ir Darbo partijos idėjinis vadovas Viktoras Uspaskichas – pastaruosius metus Seimo posėdžiai jam buvo antroje vietoje po teismų dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos ir, kaip manoma, su tuo susijusių ligų. Jis praleido 18 posėdžių.

Sunkia liga iš tiesų sergantis "Drąsos kelio" atstovas Algirdas Patackas taip pat praleido 18 posėdžių. Amžinuoju keliauninku pravardžiuojamas Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojas E.Zingeris tarp komandiruočių rado laiko apsilankyti 36-iuose posėdžiuose (praleido 17).

Politinės vietos sau nerandantis buvęs "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovas Seime Remigijus Ačas lankėsi 37-iuose posėdžiuose (praleido 16).

Savaime suprantama, nežiba ir ministrais tapusių parlamentarų lankomumas, tačiau jiems nedalyvavimas posėdžiuose atleistinas.

Pažangiausi, jei taip galima sakyti, – "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Kęstutis Bartkevičius, konservatoriai D.Jankauskas, Irena Degutienė, Kazimieras Kuzminskas, Algis Strelčiūnas, Valentinas Stundys, Pranas Žeimys, Darbo partijos atstovai Vilija Filipovičienė, Jonas Kondrotas, Artūras Paulauskas, liberalai Vitalijus Gailius, Sergejus Ursulas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok ir socialdemokratai Kristina Miškinienė, Albinas Mitrulevičius, Antanas Nesteckis bei Andrius Palionis. Jie visi per metus praleido vos po du posėdžius.

Darbas dėl nieko

Daugiausia kalbų pasakė, kaip įprasta, opozicija. Šįkart – didžiausia opozicinė TS-LKD partija (28,6 proc. visų kalbų), antri liko valdantieji socialdemokratai (14,5 proc.), Darbo bei "Tvarkos ir teisingumo" partijų atstovai užėmė atitinkamai 9,9 ir 9,6 proc. eterio laiko Seime.

Palyginti su premjero komanda, Seimo valdyba pagal sudarytų darbo grupių skaičių negali nė lygintis – jų tebuvo keturios: grupė, turėjusi spręsti, kaip elgtis su patariamojo referendumo, kuriuo išreikštas nepritarimas dėl atominės elektrinės, rezultatais, taip pat darbo grupės Rinkimų kodeksui, Kūno kultūros ir sporto rėmimo bei Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymams parengti. Visos jos iki šiol nedavė jokių rezultatų.

Poreikis keliauti

Komandiruočių ir kelionių tendencijos pakito nedaug – didžiausi keliauninkai liko ERK pirmininko pavaduotojai E.Zingeris ir liberalas Petras Auštrevičius, tiesa, keliems mėnesiams iš darbo iškritęs E.Vareikis savo komandiruočių statistiką sugadino tragiškai, nors tarp lyderių buvo nuo pat 2000-ųjų, kai pirmąkart buvo išrinktas į Seimą. Šią Seimo kadenciją E.Vareikis tebuvo aštuoniose komandiruotėse ir dviejose kelionėse.

Nors konservatoriai atsidūrė opozicijoje, vienvaldžiu lyderiu išliko E.Zingeris – jis vyko į 17 komandiruočių ir tris keliones, net tris kartus per tris mėnesius pabuvo Izraelyje, be jau įprastų ir nusibodusių Vakarų Europos krypčių po kartą vyko į Maroką, Kroatiją, JAV.

Palyginkime: neseniai Seimo pirmininko pareigų netekęs Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas šią kadenciją vyko vos į dešimt komandiruočių – tiek pat, kiek ir tradiciškai, be ERK, daugiausia keliaujančio Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

Dar vienas kelionių lyderis, P.Auštrevičius, kaip ir E.Zingeris, už Seimo pinigus keliavo 17 kartų, o vieną kelionę į Japoniją apmokėjo kviečiančioji šalis. ERK pirmininko pavaduotojas daugiausia skraidė į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, tačiau porą kartų su kolegomis vyko ir į JAV.

Komandiruočių skaičiumi varžosi ir du buvę premjerai – dabartinis ERK pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir ERK narys konservatorius Andrius Kubilius. G.Kirkilas dalyvavo 15-oje komandiruočių (vyko ir į Gruziją, Armėniją, Izraelį, JAV), A.Kubilius – 12-oje (tolimiausia – į Azerbaidžano sostinę Baku). Nemažai keliavo ir G.Kirkilo partijos kolegos Giedrė Purvaneckienė (11 komandiruočių ir trys kelionės), Domas Petrulis (aštuonios komandiruotės, trys kelionės).

Grupės – visiems atvejams

Tradiciškai parlamentarai, norintys kuo geriau pažinti pasaulį arba, kaip jie sako, įsigilinti į kitų valstybių parlamentų darbą, siekia priklausyti kuo didesniam skaičiui parlamentinių grupių, mezgančių ryšius su kitų valstybių politikais. Pavyzdžiui, E.Vareikis priklauso 44 parlamentinėms grupėms, D.Petrulis – 31-ai, E.Zingeris – tik 21, P.Auštrevičius – 20-iai. Labiausiai megzti ryšius su kitų valstybių parlamentais linkę konservatorius Kęstutis Masiulis (52 parlamentinės grupės) ir socialdemokratas Valerijus Simulikas. Parlamentarai neabejoja, kad svarbu bendrauti ir su visomis prasmėmis Lietuvai gan tolimų valstybių – Kazachstano, Tadžikistano, Uzbekistano, Taivano, Irano, Kubos, Indijos, Pietų Korėjos ar Japonijos – politikais.

Beje, minėto R.Žilinsko mėgstamiausias skaičius turbūt yra vienas, nes jis pateikė vienintelį teisės aktą, vyko į vienintelę komandiruotę Lenkijoje ir priklauso vienintelei parlamentinei grupei "Už demokratinę Baltarusiją".

Iš viso parlamentinių grupių, palyginti su praėjusiu Seimu, padaugėjo net keturiomis, nuo 20 iki 24. Buvo panaikintos kai kurios senosios, pavyzdžiui, "Už pagyvenusius žmones", "Už teisingumą Lietuvoje", "Už latvių ir lietuvių vienybę", "Už lygybę", bet atsirado naujų – "Kurortų ir kurortinių teritorijų", "Moterų", "Už ištikimybę priesaikai", taip pat grupės ryšiams su Zambijos Respublika, Kuba ir netgi skandalingoji – su Kalnų Karabachu.

Naikino imunitetą

Palyginti su ankstesnėmis sesijomis, šią Seimo kadenciją bene aktyviausiai buvo siekiama panaikinti  kai kurių parlamentarų teisinę neliečiamybę.

V.Uspaskicho ir V.Gapšio teisinė neliečiamybė dėl vadinamosios juodosios buhalterijos bylos buvo panaikinta 2012 m. gruodžio 20 d., o šiuo metu prokurorai vėl prašo patraukti atsakomybėn V.Uspaskichą, šįkart – už šmeižtą. Parlamentarų verdikto dėl neliečiamybės laukia šmeižto byloje taip pat figūruojantis R.Ačas, o lemputę ir saulėgrąžų pakelį nugvelbęs A.Patackas greičiausiai išvengs prokurorų – Seimo pirmininkė L.Graužinienė nežada jo siūlyti kolegų teismui. Birželio 20 d. Seimas panaikino namie prieš žmoną smurtavusio E.Vareikio neliečiamybę, kolegos likimo spalio 8 d. išvengė per gėjų paradą sąmyšį kėlęs "Tvarkos ir teisingumo"  partijos atstovas Petras Gražulis. Darbo partijos atstovas Gediminas Jakavonis imuniteto panaikinimo išvengė, kai galiausiai sumokėjo baudą už greičio viršijimą.

Beje, Seimą paženklino ir viena netektis – prieš metus, 2012 m. lapkričio 26-ąją, netikėtai mirė parlamentaras socialdemokratas Julius Veselka.

Vytautas Dumbliauskas, politologas:

Palyginti su praėjusia kadencija, šis Seimas kol kas gana neblogai sutaria dėl postų, galbūt išskyrus V.Gapšio atvejį, – prisiminkime praėjusiame Seime vykusią komediją su tuomečiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kai už jį balsavo tik dalis koalicijos, taip pat kitus sprendimus, kuriuos priimti sekėsi itin sunkiai dėl labai trapios daugumos.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybę remianti dauguma anoje kadencijoje buvo ties riba, vos ne mažumos Vyriausybė. Ši, nors ir buvo smulkių vidinių konfliktų, yra kiekybiškai tvirtesnė ir leidžianti efektyviau dirbti.

Yra ir šioks toks panašumas Seimo vadovybėse – A.Valinskas išbuvo kiek daugiau nei metus, V.Gedvilas neišbuvo nė metų. Bet A.Valinskas pykosi ir su žiniasklaida, ir su visais kitais, buvo aibė priežasčių, rodančių, kad jis netinkamas tame poste, o V.Gedvilas elgėsi tikrai ramiai, nekonfliktiškai, tačiau neįtiko pačiai Darbo partijai.

Ano Seimo dauguma Prezidentei buvo tinkama, ji rėmė valdančiąją koaliciją. Šiuo požiūriu akivaizdu, kad Prezidentę su dabartine dauguma, švelniai tariant, sieja kitokie santykiai. Dabartinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nusiteikusi ryžtingai – Darbo partija dėl to nieko nepraranda. Bet byla eina į pabaigą, ir atrodo, kad jos vadovai sės, priešingai nei Seimo pirmininkė. Manau, partija, matyt, nusprendė imtis ryžtingos taktikos, kad Seimo vadovė bus matoma, garsiai sakys tokius dalykus, kaip "STT vadas – bailys" ir panašiai. Šiaip žmonėms tai patinka, ji kuria ryžtingos moteriškės įvaizdį. Tad santykiai su prezidentūra turėtų būti dar labiau įtempti.

Aiškinimaisi su prokuratūra irgi buvo ryškūs. Bet per visą daugiau nei 20 metų nepriklausomybės istoriją su generaliniu prokuroru vyko kova, jo atskaitomybė buvo mėtoma iš rankų į rankas. Nepamenu, ar nors vienas išsėdėjo savo poste iki kadencijos pabaigos. Tad dėl tos "karštosios kėdės", matyt, kova vyks ir toliau, kaip ir dėl kitų postų, kurių kandidatus teikia Prezidentė Seimo pritarimu ar atvirkščiai. Nes šios kadencijos Seimas ir Prezidentė yra konkurentai.

Taip pat buvo dažnų neliečiamybės naikinimo iniciatyvų. Bet apskritai tą neliečiamybės taikymo sritį reikėtų susiaurinti. Istoriškai Europoje pirmieji parlamentai taip bandė apsisaugoti nuo monarchų susidorojimo, nes parlamentai ribojo karaliaus valdžią. Iš tiesų, tuomet parlamentarui kildavo grėsmė būti nužudytam. Bet dabar jie saugomi ir nuo atsakomybės už vairavimą esant neblaiviems ar pan. Nebent būtų galima palikti tą neliečiamybę dėl politiko išsakomos nuomonės, kad už ją nebūtų persekiojamas.
Dėl Seimo įvaizdžio tarptautinėje erdvėje paminėtinas neseniai įvykęs incidentas su Broniumi Bradausku dėl jo atsisakymo rodyti filmą apie nepriklausomybę. Dėl to patiems prieš save turėtų būti gėda, jei žmogus nori išlaikyti gerus santykius su Rusija nekalbėdamas apie istorinius faktus. Nepaneigsi juk kad buvo tankai, kad buvo žudomi beginkliai žmonės. O kai Seimo narys prašosi politinio prieglobsčio JAV, kalbu apie Neringą Venckienę, tai iš privačių pokalbių su teisininkais žinau, kad pasitvirtinus kaltinimams jai gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos. Bet kai ji yra įtariama kriminaliniais nusikaltimais, o Seimo nario mandatą naudoja siekdama parodyti, kokia ji politinė kankinė, tarptautiniame kontekste tai atrodo nelabai gražiai.