Seimo komiteto vadovas V. Ąžuolas apklaustas kaip liudytojas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas antradienį buvo apklaustas kaip liudytojas byloje dėl galimai neteisėto poveikio teisėkūrai.

„Jie (pareigūnai) manęs teiravosi informacijos, aš visą informaciją suteikiau. Kadangi tie klausimai buvo svarstomi Biudžeto ir finansų komitete, mane kaip pirmininką apklausė, kad aš pateikčiau informaciją“, – BNS sakė V. Ąžuolas.

Jis patvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu. „(Apklaustas) paprasto liudytojo statusu, pateikiau informaciją kaip paprastas liudytojas“, – sakė komiteto vadovas.

Jis sakė negalintis viešinti, dėl ko buvo apklaustas, tik patvirtino, kad „pagrindiniai dalykai yra vieša informacija“.

„Pačio turinio, kokią informaciją suteikiau, negaliu to pasakyt, nes įstatymai neleidžia atskleist. Bet pagrindiniai dalykai yra vieša informacija. Komiteto posėdžiai įrašinėjami, vieši, ir tiek vienų, tiek kitų pasisakymai, ar tai būtų V. Sutkaus, ar M. Zalatoriaus, jie yra vieši“, – teigė „valstietis“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai antradienį lankėsi Seimo kanceliarijoje ir paėmė dalį dokumentų.

Teisėsauga antradienį pranešė sulaikiusi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis verslo atstovus.

Jie sulaikyti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams. Teisėsauga teigė besiaiškinanti V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020 - 2022 metų pelno mokestį.

Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis, nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ V. Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.

M. Zalatorius tuomet teigė, kad Lietuvos bankų asociacija su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.

Seimui taip pat  buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zose

zose portretas
Ka galejo lansbeniniai nusipirkti centre uz 1 eura, tai parasyk ,kad gudras

Tiesa

Tiesa portretas
O kodėl Lsndsberginius niekas neapklausia nusipirkę miesto centre už 1 eur.Vyr. prokuroras prižadėjo , bet nesulaukiame iš atsakymo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių