Seime vėl verda diskusijos dėl originalios lenkų pavardžių rašybos

Stringantis siekis įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose blogina santykius su kaimynine Lenkija, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatydamas savo inicijuotą pavardžių rašybą liberalizuojantį projektą G.Kirkilas sakė, jog tai esantis sprendimas, ar eiti į santykių su Lenkija pagerėjimą, ar vėl klausimą atidėti neapibrėžtai ateičiai.

„Originalios pavardžių rašybos klausimas iškeltas, jis jau apyvartoje, dėl to įvyko daugybė nesusipratimų mūsų santykiuose su kaimynais. Reikia kalbėti atvirai, be to vyktų dar blogesni dalykai, kurie Lietuvos ir Lenkijos santykių artimumą dar labiau paaštrintų. Apsimesti, kad čia nieko nevyksta, ir dar dešimt metų galime svarstyti - aš taip nemanau“, - kalbėjo G.Kirkilas.

Valstiečių ir žaliųjų atstovė Rima Baškienė sakė, kad diskusijoje dėl pavardžių rašybos ne ten dedami akcentai, nes dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai neturi užgožti argumentų dėl valstybinės kalbos statuso. „Aš suprantu norą draugauti su Lenkija ir mes nei vienas neprieštaraujame tam. Apie kokius sugadintus reikalus mes kalbame? Kai nuvažiuojame į Ameriką, kaip mūsų pavardės rašomos? Ar šalių santykiai, šimto, tegu ir tūkstančio žmonių problema svarbiau už valstybinę kalbą? Sudėlioti taškus, prioritetus reiktų šiek tiek kitaip negu norą kažkam labai patikti“, - kalbėjo parlamentarė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius replikavo, kad priešų rasti nesunku - blogiau su draugų paieška. „Dėl priešų paieškos - kas ieškos, visada ras. Draugų surasti sudėtingiau. Priešų surasti ne problema, jeigu ypatingai to norim“, - kalbėjo lenkų atstovas.

Konservatorius Valentinas Stundys, siūlantis originalią pavardžių rašybą leisti ne pagrindiniame paso puslapyje, ragino komitetą nesvarstyti projektų ir laukti, kaip Seimas apsispręs dėl Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto. Valstybinę kalbą reglamentuojant konstituciniu įstatymu, jam pakeisti reikėtų trijų penktadalių Seimo narių balsų.

„Siūlau daryti pertrauką ir pasikliauti, kad Seimas ras valios primti konstitucinį Valstybinės kalbos įstatymą. Mes šiandien kabame apie valstybinės kalbos įstatymo pirmenybiškumą ir jos konstitucinio statuso išskleidimą šitame konstituciniame įstatyme“, - sakė V.Stundys.

V.Stundžio siūlymu buvo balsuojama dėl rekomendacijos pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui klausimo svarstyme daryti pertrauką, kad alternatyvius projektus apsvarstytų ir vieną parengtų darbo grupė, tačiau tam nepritarta. Nuspręsta projektą toliau nagrinėti kitame ŠMKK posėdyje. Šis komitetas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektus nagrinėja kaip papildomas.

Socialdemokratų inicijuojamas projektas asmens dokumentuose leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus Seimo narių grupės projektas siūlo tą leisti tik papildomame paso lape. Išvadą dėl originalios pavardžių rašybos pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, bet ne Lietuvos lenkų, nes kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai  ir   pavardės  gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė  piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių  dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių  rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.