- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad šiemet pavyks priimti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, o pats institutas pradėtų veikti kitų metų antroje pusėje.
Antradienį jis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru bei Ateities komiteto vadovu Raimundu Lopata pristatė naują Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją.
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinių grėsmių sampratai, visose Vakarų pasaulio valstybėse plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai, bet šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir tos žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir kitas svarbias normas“, – per spaudos konferenciją sakė L. Kasčiūnas.
„Šitas institutas (žvalgybos kontrolieriaus – BNS) pirmiausia skirtas žmogaus teisių apsaugai“, – pabrėžė S. Šedbaras.
Seimo narių teigimu, šiuo metu egzistuoja tik parlamentinė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento kontrolė, tačiau jos nepakanka. Anot jų, suteikti Seimo kontrolieriams šių institucijų priežiūrą taip pat nebūtų efektyvu.
„Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis (...)“, – tvirtino S. Šedbaras.
Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis.
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybų veiklai tirti būtina turėti specifinių ekspertinių žinių, tam reikia ir politinio neutralumo bei nepriklausomumo.
Koncepcijoje numatyta, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų patalpas, teritorijas, transporto priemones, kitus objektus, gauti dokumentus, pareigūnų paaiškinimus, teikti siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos.
Pagal projektą, šiam pareigūnui nebūtų teikiama tik informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę bei iš užsienio partnerių gauti duomenys.
„Į kontrolierių galėtų kreiptis bet kuris žmogus ir gauti tam tikrą atsakymą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Žvalgybos ombudsmenas tyrimus galėtų pradėti ir savo nuožiūra, gavęs Seimo ar jo komiteto paklausimą, sulaukęs pačių žvalgybos pareigūnų skundų ir pan.
Šis pareigūnas rengtų ir viešas, ir įslaptintas ataskaitas. Jo priimti sprendimai dėl gautų skundų taip pat būtų ne visiems prieinami.
„Matyt, bus tam tikri ribojimai, kažkas turės būti pasakyta viešai, kiek galima žinoti, bet bus institucijų, pavyzdžiui, NSGK, kurios galės žinoti daug daugiau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Siūloma, kad žvalgybos kontrolierių penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažiau kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį turintis asmuo.
NSGK pirmininkas vylėsi, kad šįkart parlamente užteks valios priimti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.
Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Su Sakartvelo premjeru Davose susitikęs G. Nausėda reiškia paramą šalies eurointegracijai2
Su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu Davoso pasaulio ekonomikos forumo paraštėse antradienį susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą Tbilisio eurointegracijai. ...
-
G. Nausėda Pasaulio ekonomikos forume: Lietuva yra geras stiprios politinės valios pavyzdys
Lietuva negyveno iliuzijoje, matė tikrąją Rusiją ir sugebėjo atsisakyti rusiškos energijos, todėl yra puikus valingos politikos pavyzdys visai Europai, Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidentas Davose pristatė Lietuvos patirtį užtikrinant šalies energetinį saugumą
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo lyderiams pristatė Lietuvos patirtį nutraukiant energetinę priklausomybę nuo Rusijos bei Lietuvos planus iki 2030 m. s...
-
I. Šimonytė apie kibernetinių atakų suaktyvėjimą: didelės žalos nematome2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas Kremliaus vykdomų kibernetinių atakų suaktyvėjimas. Vis tik ministrė pirmininkė pažymi, kad atitinkamos institucijos yra pasirengusios galimoms programišių atak...
-
I. Šimonytė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems
Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. ...
-
Balsuodamas dėl diplomatų tarnybos Seimas įsivėlė į diskusijas apie partnerystę1
Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. ...
-
Premjerė: R. Karbauskio grasinimai trauktis iš susitarimo dėl gynybos – apgailėtini3
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio grasinimai trauktis iš partijų susitarimo siejant tai su kitomis valdančiųjų iniciatyvomis yra apgailėtini, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Interpeliacijos nesureikšmina: premjerė sako pasitikinti žemės ūkio ministru
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasitiki Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir nesureikšmina jam Seime praėjusią savaitę inicijuotos interpeliacijos. ...
-
G. Landsbergis: Vakarų raginimai derėtis dėl taikos – spaudimas Ukrainai sudėti ginklus
Ukraina nustatys karo ir taikos savo šalyje sąlygas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Vakaruose pasigirstant raginimų Kyjivui sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą1
Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato laišku parėmusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad taip nesiekia kištis į religinius reikalus. ...