- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ketvirtadienį 48 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupės vardu ketina pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, leisiantį įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje.
Jį priėmus bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tai reikštų, kad R. Paksas vėl galėtų siekti Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.
Pagal Konstituciją prisiekti turi prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
Konstitucijoje siūloma įrašyti, kad „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.“
Mano manymu, mes turime vykdyti sprendimus, tikrai vilkinti šį sprendimą, kaip jau buvo daroma ne vienerius metus, yra tiesiog neteisinga.
Pasak aiškinamojo rašto, siūlomas 10 metų draudimo užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas terminas būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.
„Pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. (...) Projektu yra atsižvelgiama ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110-ojoje sesijoje priimtas 2014 m. kovo 25 d. išvadas, kuriose buvo konstatuota, kad Lietuva pažeidė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsniuose įtvirtintas R. Pakso teises“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata tikisi, kad Seime Konstitucijos pataisų svarstymas turėtų būti sėkmingas ir dešimt metų neišspręstas klausimas bus užbaigtas.
EŽTT 2011 m. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
V. Čmilytė-Nielsen: tikiuosi, kad galų gale užversime šią istoriją
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritars Konstitucijos pataisai, leisiančiai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje.
„Manau, kad šiandien Seimas turėtų, bent jau tikiuosi, pritarti Konstitucijos pataisai ir mes galų gale užversime šią istoriją“,– ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, Lietuva turėtų vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.
„Mano manymu, mes turime vykdyti sprendimus, tikrai vilkinti šį sprendimą, kaip jau buvo daroma ne vienerius metus, yra tiesiog neteisinga“,– sakė parlamento vadovė.
Konstitucijos keitimo kelias nelengvas
Jei Seimas ketvirtadienį pritartų Konstitucijos pataisai, ji galėtų būti svarstoma Seimo rudens sesijoje.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Konstitucijos pataisa iš užburto rato neišlipdavo
Dar praeitos kadencijos Seime, pernai birželio 29 d. Seime planuotas Konstitucijos pataisos, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą, svarstymas nebuvo rezultatyvus. Seimas grąžino ją Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti iš naujo. Ši Konstitucijos pataisa iš išburto rato neišlipdavo – ji nuolat strigdavo, iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vėliau keliavo į Seimo valdybą.
ELTA primena, kad tuomet Konstitucijos 74 straipsnį buvo siūloma papildyti nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo nebūtų galėjęs eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pagal Konstituciją prisiekti turi prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę26
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė9
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...