Seimas svarstys kreipimąsi į KT dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų

Parlamentarai ketvirtadienį svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis pateiktų savo išvadą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus.

Šis klausimas į plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos prašymu.

Paklausimo KT projektą pateikusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad vertinti, ar buvo padaryta Seimo rinkimų pažeidimų, turi teisę ne politikai, o tik Konstitucinis Teismas.

KT norima paklausti išvados, ar per Seimo rinkimus Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją „Viso gero, Woldemortai“ nebuvo pažeisti agitacijos žymėjimo reikalavimai nurodyti lėšų šaltinį ir aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos, ar nebuvo pažeistas draudimas skelbti kompromituojamą medžiagą nesuteikiant galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę. Klausiama, ar ši akcija turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

Taip pat KT teiraujamasi, ar per pirmąjį Seimo rinkimų turą Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį turą.

Panerių-Grigiškių apygardoje LLRA-KŠS kandidatė Renata Cytacka nepateko į antrąjį rinkimų turą 93 balsų skirtumu. VRK perskaičiavus balsus šioje apygardoje, aptikta įvairių pažeidimų.

„Kalbame apie teisę į gynybą. (...) Konstitucinis Teismas atsakys į visus klausimus“, – sakė LLRA-KŠS atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak R. Tamašunienės, svarbu, kad KT suformuotų doktriną, kaip turi būti reglamentuotas trečiųjų asmenų dalyvavimas rinkimų kampanijoje.

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis LLRA-KŠS kreipimąsi vadino siekiu pažaboti žiniasklaidos laisvę.

„Matau bandymus elgtis panašiai, kaip yra Lenkijoje, ir žingsnis po žingsnio pažaboti mūsų žiniasklaidos laisvę. Ši valdančioji dauguma bandė įvairiais būdais ir ne kartą sau pajungti Lietuvos radiją ir televiziją (...) Dabar matau bandymą reglamentuoti, cenzūruoti nepriklausomą žiniasklaidą, jos leidėjus ir iniciatorius“, – sakė jis.

Matau bandymus elgtis panašiai, kaip yra Lenkijoje, ir žingsnis po žingsnio pažaboti mūsų žiniasklaidos laisvę.

„Aš stebėjau šitą akciją ir mačiau jos veikimą, bet sau visą laiką galvojau, kad A. Tapino veiksmai nė kiek nekenkia LLRA-KŠS, o atvirkščiai – jie mobilizuoja partijos žmones labiau ateiti į rinkimus ir palaikyti, nes toks aktyvus puolimas paprastai mobilizuoja rinkėjus“, – tvirtino K. Masiulis.

Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nustatyti terminai kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo baigėsi  lapkričio 3 dieną. Tačiau iniciatoriai teigia, kad taip nutiko ne dėl Seimo, o dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kaltės.

„Kaip Seimo nariai buvo informuoti apie šitą kreipimąsi? Niekaip, net valdybos nariai nebuvo informuoti apie tai, kad yra toks kreipimasis. Kada Seimas nežino, kad yra toks kreipimasis, kokiu būdu Seimas gali balsuoti?“ – žurnalistams sakė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Seimo pirmininkas galėjo posėdį surengti skubos tvarka, bet to nedarė“, – pridūrė jis.

Tuo metu parlamento vadovo atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS informavo, kad pirmasis LLRA-KŠS skundas gautas spalio 26 dieną, jis buvo persiųstas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

„Komiteto nariams, kurie yra ir Seimo nariai iš įvairių Seimo frakcijų, rašto turinys buvo žinomas. Tokia praktika taikoma visiems panašaus pobūdžio dokumentams.  Teigdamas, kad Seimo nariai nebuvo informuoti, ar keldamas abejones, kad jie buvo informuoti netinkamai, R. Karbauskis sako netiesą“, – sakė V. Pranckiečio atstovas.

Anot jo, antrą Valdemaro Tomaševskio pasirašytą prašymą kreiptis į KT parlamento vadovas asmeniškai gavo jau praėjus įstatyme nurodytam 24 val. laikotarpiui, skirtam apskųsti rinkimų rezultatus.

Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių