- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai antradienį apsispręs, kaip ateityje paramą bei labdarą galės teikti ne tik savivaldos, bet ir valstybės valdomos įmonės.
Parlamentarai antradienį apsispręs, kaip ateityje paramą bei labdarą galės teikti ne tik savivaldos, bet ir valstybės valdomos įmonės.
Konservatorius Jurgis Razma šeštadienį pareikalavo, kad galutinį (Labdaros ir paramos įstatymo – BNS) variantą, dėl kurio Seimas turės balsuoti, įvertintų Seimo teisininkai, todėl iki lemiamo balsavimo paprašė pertraukos. Opozicijos balsų užteko, kad jai būtų pritarta: už balsavo 36 Seimo nariai, 34 – prieš, o 10 susilaikė.
„Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai, dėl kurių Teisės departamentas nėra pasisakęs, kad neatrodytume kepantys nekokybiškus įstatymus“, – šeštadienį teigė J. Razma.
Seimas linkęs ne uždrausti valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonėms bei jų antrinės bendrovėms teikti paramą bei labdarą, o tik šiek tiek sugriežtinti šią veiklą. Pagal naujas taisykles siūloma susieti tokių įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu.
Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas. Komiteto parengtam pataisų variantui Seimas po svarstymų buvo pritaręs.
Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai.
Tačiau per priėmimą balsuodami parlamentarai iš valdančiųjų koalicijos persigalvojo. Jie pakeitė savo nuomonę pritardami trijų parlamentarų Povilo Urbšio ir „valstiečių“ Zenono Streikaus bei Guodos Burokienės liberalesniam siūlymui leisti šioms įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.
Seimas pritarė jų pataisai, kuria pasiūlyta diferencijuoti paramai skiriamą tokių valstybės ir savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų.
Pataisos numato, kad bendrovės negalėtų įsipareigoti paramą skirti iš kitų metų lėšų ar nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.
Taip pat norima uždrausti paramą teikti įmonėms, kurios dirbs nuostolingai.
J. Razma BNS prognozavo, kad nauja tvarka tikriausiai Seime bus patvirtinta. Parlamentaras vis tik pripažįsta, kad ji yra „nežymiai geresnė“ negu taikoma dabar.
„Turiu įvertinti, kad teigiamas dalykas yra tai, kad paramos ir labdaros teikimo principai reglamentuoti įstatymo lygiu. Tai šiek tiek geriau. (...) Jeigu palieki dabartinę tvarką, ji yra ne geresnė“, – BNS teigė jis.
Tačiau J. Razma įsitikinęs, kad naujas taisykles, pagal kurias paramą ir labdarą teiktų valstybės ir savivaldos įmonės, prezidentė turėtų vetuoti: „Grąžintų vetavimu į pradinio sumanymo situaciją, kad apskritai įmonėms, kurių virš pusės akcijų valdos valstybė ar savivalda, neliktų paramos ir labdaros galimybių, o tada jie (valdantieji – BNS) nesukrapštytų 71 balso veto atmetimui“.
Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų, o paskutinį kartą Labdaros ir paramos įstatymo pataisos Seimo posėdyje buvo svarstomos pernai gruodį. Nuo to laiko pataisų priėmimas atidėliotas.
Seimo Audito komitetas, rinkęs duomenis apie valstybės ir savivaldybių įmonių teiktą paramą, nustatė, kad 2017 metais tam skirta 1,747 mln. eurų. 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai 2017 metais skyrė 954,1 tūkst. eurų, o 59 savivaldybių įmonės – 793,2 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
I. Šimonytė su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke Marketa Pekarova Adamova aptars saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai. ...
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę20
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo22
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams4
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį4
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...