Seimas ruošiasi keisti Konstituciją dėl R. Pakso

„Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, – pristatydamas pataisą sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

Už Konstitucijos pataisą balsavo 93 Seimo nariai, du buvo prieš ir penki susilaikė. Toliau pataisą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos komisija, vėliau ji grįš į Seimo salę svarstymui.

Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 10 dieną.

Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.

Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir penkis kartus jis buvo nesėkmingas, matyt, ir dėl to, kad jis numatydavo daugiau nei EŽTT nurodė.

Ankstesni bandymai įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą Seime žlugo, nes opozicija nepalaikė siūlymo R. Paksui atverti kelią dalyvauti rinkimuose į prezidentus.

„Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir penkis kartus jis buvo nesėkmingas, matyt, ir dėl to, kad jis numatydavo daugiau nei EŽTT nurodė“, – sakė V. Pranckietis.

Parlamento vadovas pažymėjo, kad šį kartą pataisą teikia 95 Seimo nariai, tiek balsų pakanka pataisai priimti.

„Tai yra konstitucinė dauguma, tas sprendimas yra kompromisinis“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Didžiausios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pažymi, kad nepriėmus pataisos dėl R. Pakso „bus pradėtos taikyti sankcijos ir Lietuvos mokesčių mokėtojams tai pradės kainuoti tiesiogiai“.

„Valdanti dauguma anksčiau pateikė projektą su galimybe tapti ir prezidentu, bet mes nesurinkome reikiamo balsų skaičiaus. Opozicijai nepritariant mes niekaip šito negalime įgyvendinti. Pasirinktas tas variantas, kurį sutinka palaikyti ir opozicija, leidimas būti išrinktam į Seimą“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.