Seimas ketvirtadienį patvirtino, kaip dirbtų karo, mobilizacijos ir nepaprastosios padėties atveju.

Priimti atitinkami Seimo statuto, Karo padėties, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos, Nepaprastosios padėties įstatymų pakeitimai.

„Yra ypatingi atvejai, kai turi būti šiek tiek kitokia darbo tvarka. Mes gavome Seimo pirmininkės pavedimą peržiūrėti teisės normas ir pateikti, kaip turėtų veikti Seimas ypatingais atvejais - kai skelbiama karo padėtis, esant mobilizacijai ir nepaprastajai padėčiai“, - pristatydamas pakeitimus sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Pataisos nepaprastosios, karo ar mobilizacijos padėties atveju daugiau galių suteiktų Seimo valdybai - ji turėtų galimybę operatyviau šaukti posėdžius, didesnius įgaliojimus reguliuojant Seimo darbą. Ekstrealiomis sąlygomis Seimo nariai į sesiją ar posėdį būtų sušaukiami per 4 valandas.

Taip pat numatyti saugikliai, kad Seimui sprendžiant dėl karo padėties paskelbimo, mobilizacijos, nebūtų įsivelta į ginčus ir sprendimai nestrigtų - projektų svarstymui pagrindinis komitetas bus neskiriamas, nedaromos pertraukos, nesvarstomi Seimo narių pasiūlymai.

Pasak NSGK vadovo, yra numatyta ir kur Seimas dirbtų, jei tektų apleisti parlamento rūmus, tačiau vietos neskelbiamos. „Jei Seimas negalėtų dirbti šiose patalpose, yra numatytos kitos vietos, kurios neskelbiamos garsiai. Seimo kanceliarija turi mobilizacijos planą, ir ten numatytos vietos, kur Seimas galėtų persikelti“, - sakė A.Paulauskas. „Bendras principas - Seimas turi veikti“, - apie pataisas sakė Seimo komiteto vadovas.

Mobilizacijos ar karo padėties atveju būtų sustabdytas Seimo komitetų ir komisijų darbas, išskyrus Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetus, nebūtų organizuojami ir seniūnų sueigos posėdžiai.